„Mažosios Lietuvos enciklopediją“ pristatys klaipėdiečiams

2010-01-22, Klaipėda.lt

Pasirodžius paskutiniam, ketvirtajam, „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ tomui, jis ir visas projektas plačiai pristatomi visuomenei.

Pirmadienį Klaipėdoje bus pristatytas „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ IV tomas. Tarptautinis projektas, trukęs kone 15 metų, baigtas - neseniai išleista paskutinė šios enciklopedijos knyga.

Kaip pasakojo leidėjai, „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ rengimo ir leidimo mintis buvo keliama vos mažalietuviams susiorganizavus išeivijoje. 1995-aisiais,  po dešimties Mažosios Lietuvos fondo (MLF) veiklos metų ir dešimties knygų išleidimo, pribrendo „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ ruošimo ir leidimo idėja. 

1995-aisiais MLF suvažiavime Čikagoje MLF pirmasis pirmininkas a. a. prof. Vilius Pėteraitis iškėlė iniciatyvą ruošti ir išleisti „Mažosios Lietuvos enciklopediją“, kuriai suvažiavimas pritarė. 

Fondo valdyba nedelsiant ėmėsi vykdyti priimtą nutarimą. Buvo sudaryta parengiamoji redakcinė valdyba. Jos nariais tapo mažalietuviai, gyvenantys Čikagoje, Toronte bei Monrealyje, o jos  pirmininku -  V.Pėteraitis, gyvenęs Monrealyje. Jo dėka buvo sukaupta tinkama archyvinė medžiaga enciklopedijos pradžiai. V.Pėteraitis kreipėsi į išeivijos ir Lietuvos mokslininkus bei įvairių sričių specialistus, kviesdamas juos įsijungti į „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ rengimo darbus.

 1996-ųjų birželį profesorius buvo atvykęs į Lietuvą - susitiko su bendraminčiais ir bendradarbiais, aptarė darbo kryptį, metodus, leidinio struktūrą ir kt. Pasitarimuose dalyvavo Lietuvos Mokslo akademijos nariai, universitetų profesoriai, docentai, dėstytojai, tyrinėtojai ir Mažosios Lietuvos kultūros darbuotojai, pasiryžę talkininkauti šiame darbe. Paskutiniame pasitarime buvo išrinkta redakcinė kolegija. Prof. dr. Zigmas Zinkevičius sutiko eiti vyriausiojo redaktoriaus pareigas.  

„Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ siekis - pirmą kartą viename leidinyje sutelkti negausias ir išsklaidytas žinias apie krašto lietuviškąją, baltiškąją kultūrą. Tai duoda galimybę įamžinti nykstantį ar jau prarastą lietuvininkų, prūsų ir kuršių kultūros paveldą, turintį neįkainuojamą vertę ne tik lietuvių, bet ir visos Europos kultūrai. Enciklopedija skiria ypatingą dėmesį daugybės sovietmečiu iškraipytų faktų, susijusių su Mažąja Lietuva, atitaisymui.

Visą straipsnį skaitykite čia