Visuotinės lietuvių enciklopedijos (VLE) paskirtis – suteikti lietuviškai skaitantiems žmonėms žinių apie visatą ir Žemę, supažindinti su civilizacijos istorija, pasaulio tautų kultūra, mokslu, ekonomika, pateikti objektyvių duomenų apie kitas valstybes, pasaulio politinės, kultūrinės ir ekonominės raidos tendencijas, propaguoti humanistines ir krikščioniškąsias vertybes, parodyti Lietuvos valstybę ir lietuvių tautą pasaulio bei Europos istorijos ir kultūros kontekste.

VLE yra tokio tipo enciklopedija kaip vokiečių Brockhaus, anglų Britannica, lenkų Wielka Encyklopedia Powszechna. Struktūra, formatu, straipsnių dydžiu ji artimiausia vokiečių Brockhauso enciklopedijai.

Enciklopediją sudarys daugiau kaip 20 tomų po 800 ir daugiau puslapių. Joje bus išspausdinta apie 115 tūkst. straipsnių, 24 tūkst. iliustracijų, 650 žemėlapių. Numatyta pateikti apie 25 tūkst. biografinių straipsnių, iš jų  maždaug 4 tūkst. su portretais. Daug vietos (20–25% leidinio apimties) skiriama lituanistikai (t. y. Lietuvai ir lietuviams, taip pat su Lietuva ir lietuviais susijusiai informacijai). Planuojama pateikti apie 16 tūkst. lituanistinių straipsnių; be to, daug straipsnių turės lituanistines dalis, t. y. bus nurodomi aprašomo objekto santykiai ar ryšiai su Lietuva, poveikis ar įtaka Lietuvos visuomenei ir t. t. Numatyta išspausdinti apie 6 tūkst. lituanistinių biografinių straipsnių, iš jų maždaug 2 tūkst. su portretais. Daug vietos skiriama SSRS okupacijos metais draustoms ar ignoruotoms temoms: Lietuvos valstybingumui, Lietuvos katalikų bažnyčios, Lietuvos kariuomenės istorijai, Lietuvos pasipriešinimui nacių Vokietijos ir SSRS okupacijai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos valstybės istorijai, Mažajai Lietuvai, užsienio lietuvių gyvenimui, kultūrai, jų organizacijoms, Lietuvos išlaisvinimui skirtai patriotinei veiklai.

Enciklopedijoje numatoma išspausdinti maždaug 1,5 tūkst. straipsnių apie užsienio lietuvius (daugiausia apie JAV, Karaliaučiaus krašto, Baltarusijos, Lenkijos, Australijos, Argentinos, Kanados, Latvijos, Vokietijos lietuvius). Be to, aprašant visas valstybes, kuriose gyvena nors kiek daugiau lietuvių ir veikia jų organizacijos, pateikiamos lituanistinės straipsnių dalys.

Visuotinė lietuvių enciklopedija

T. I: A–Ar. 2001, kieti viršeliai, 178×245, 799 p., iliustr.
ISBN 5-420-01485-8 (bendras 5-420-01486-6)
Mokslinės redakcinės tarybos prezidentas akad. prof. habil. dr. Zenonas Rokus Rudzikas

Mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas (t. I–XI dr. Juozas Tumelis)
Dailininkas prof. Alfonsas Žvilius

T. II: Arktis–Beketas. 2002, kieti viršeliai, 178×245, 799 p., iliustr.
ISBN 5-420-01499-8 (bendras 5-420-01486-6)

T. III: Beketeriai–Chakasai. 2003, kieti viršeliai, 178×245, 799 p., iliustr.
ISBN 5-420-01512-9 (bendras 5-420-01486-6)
T. IV: Chakasija–Diržių kapinynas. 2003, kieti viršeliai, 178×245, 831 p., iliustr.
ISBN 5-420-01522-6 (bendras 5-420-01486-6)
T. V: Dis–Fatva (su I–IV tomo papildymais). 2004, kieti viršeliai, 178×245, 799 p., iliustr.
ISBN 5-420-01532-3 (bendras 5-420-01486-6)
T. VI: Fau-1–Goris. 2004, kieti viršeliai, 178×245, 831 p., iliustr.
ISBN 5-420-01545-5 (bendras 5-420-01486-6)

T. VII: Gorkai–Imermanas. 2005, kieti viršeliai, 178×245, 800 p., iliustr.
ISBN 5-420-01561-7 (bendras 5-420-01486-6)
T. VIII: Imhof-Junusas. 2005, kieti viršeliai, 178×245, 847 p., iliustr.
ISBN 5-420-01574-9 (bendras 5-420-01486-6)
T. IX: Juocevičius–Khiva. 2006, kieti viršeliai, 178×245, 800 p., iliustr.
ISBN 5-420-01591-9 (bendras 5-420-01486-6)
T. X: Khmerai–Krelle. 2006, kieti viršeliai, 178×245, 832 p., iliustr.
ISBN 5-420-01600-1  (bendras 5-420-01486-6)
T. XI: Kremacija–Lenzo. 2007, kieti viršeliai, 178×245, 816 p., iliustr.
ISBN 978-5-420-01613-8 (bendras 5-420-01486-6)
T. XII: Lietuva. 2007, kieti viršeliai, 178×245, 848 p., iliustr.
ISBN 978-420-01631-2 (bendras 5-420-01486-6)
T. XIII: Leo–„Magazyn Wileński“. 2008, kieti viršeliai, 178×245, 800 p., iliustr.
ISBN 978-420-01641-1 (bendras 5-420-01486-6)

T. XIV: Magdalena–México. 2008, kieti viršeliai, 178×245, 800 p., iliustr.

ISBN 978-5-420-01646-6 (bendras 5-420-01486-6)

T. XV: Mezas–Nagurskiai. 2009, kieti viršeliai, 178×245, 800 p., iliustr.

ISBN 978-5-420-01654-1 (bendras 5-420-01486-6)

T. XVI: Naha–Omuta. 2009, kieti viršeliai, 178×245, 800 p., iliustr.

ISBN 978-5-420-01660-2 (bendras 5-420-01486-6)

Muzikos enciklopedija – tai bendras projektas, įgyvendinamas Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto ir Lietuvos muzikos akademijos bei jos Muzikologijos instituto.

Muzikos enciklopedijoje pateikiama daug informacijos apie visas pasaulio muzikinės kultūros sritis. Aptariama įvairių šalių ir epochų liaudies ir profesionalioji muzikinė kūryba, muzikinio gyvenimo apraiškos (operos ir baleto teatrai, koncertinės organizacijos, festivaliai, konkursai, muzikos mokymo įstaigos, muzikos leidyba ir kt.), pateikiama duomenų apie žymius kompozitorius, muzikos atlikėjus ir kolektyvus, muzikologus, nušviečiamos muzikos teorijos sąvokos.

Atskleidžiamas platus šiuolaikinės (XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios) muzikos reiškinių spektras. Šalia vad. rimtosios, akademinės muzikos, aptariami pramoginės muzikos reiškiniai ir žymesni jų atstovai. Daug dėmesio skiriama lietuvių muzikinei kultūrai (Lietuvoje ir svetur), nurodomi kitų šalių muzikų ryšiai su Lietuva.

Straipsnių informaciją stengtasi pateikti taip, kad ja galėtų pasinaudoti ir profesionalai, ypač muzikos mokytojai, ir kuo gausesnis muzikos mėgėjų būrys. Prie svarbesnių straipsnių nurodyta pagrindinė literatūra.

Muzikos enciklopedija turi ir muzikos terminų žodyno bruožų. Joje yra šiek tiek lietuviškos muzikos terminijos naujovių. Atsižvelgdami į Lietuvos muzikos akademijos Muzikos terminijos komisijos siūlymus ir derindami juos su Valstybine lietuvių kalbos komisija, šalia kai kurių svetimžodžių (arba vietoj jų) rengėjai pateikia jų lietuviškus pakaitus, pakoreguoja tarptautinių terminų transkripciją.

Aprašytų ar paminėtų užsienio muzikų pavardės pateikiamos originalo forma, ties antrašte skliausteliuose nurodomas jų apytikris tarimas ir kirčiavimas. Kiekvieno tomo pabaigoje pateikiama antraštinių adaptuotų pavardžių rodyklė. Vietovardžiai pateikiami adaptuoti (pagal tarimą). Užsienio kompozitorių muzikos kūrinių pavadinimai dažniausiai pateikiami originalo ir lietuvių kalbomis. Kiekvieno tomo pabaigoje pridedamas operos vaidmenų sąrašas.

Muzikos enciklopediją sudaro trys iliustruoti tomai (kiekvieno apimtis – apie 85 leidybos lankus). 2000 m. išleistas I tomas (A–H), 2003 m. II tomas (I–N), 2007 m. III tomas (O–Ž, I–III tomų papildymai).

Technikos enciklopedija (TE) – pirmoji originali lietuviška enciklopedija, kurioje aprašoma mokslo ir technikos raida nuo seniausių iki naujausių laikų.

Technikos enciklopedija padės Jums

• rasti teorinių ir istorinių žinių iš viso pasaulio, t. p. ir Lietuvos, apie smulkiausias medžiagos daleles, žmogaus sukurtus robotus, aitvarus, skraidykles, balistines ir kitokias raketas;
• sužinoti, kas išrado dviratį, sukonstravo erdvėlaivį, pastatė ilgiausią pasaulyje tiltą, sukūrė vaizdo perdavimo metodus, panaudojo ultragarsą ir lazerį technikoje ir medicinoje;
• suprasti, kas kenkia mums ir mūsų aplinkai, kodėl sergame profesinėmis ligomis, kas sieja žmogų ir mašinas;
• praplėsti akiratį naujausia informacija apie kristalų fiziką, kompiuteriją, genų inžineriją, geologiją ir geotechniką.
• TE skleis lietuviškų technikos terminų vartoseną, teiks reikalingų technikos ir technologijos žinių vertėjams, redaktoriams, žurnalistams, rašytojams.

TE sudarys 4 tomai (kiekvieno apimtis – apie 112 leidybos lankų). Leidinyje bus ~15 000 straipsnių, ~6000 spalvotų ir nespalvotų iliustracijų. 2000 m. išleistas I tomas (a–fuzėja), 2003 m. II tomas (gabardinas–Ležandro simbolis), 2006 m. III tomas (liaud–perkėl).

Mažosios Lietuvos enciklopedija (MLE) – išeivijos ir Lietuvos specialistų rengiama pirmoji pasaulyje enciklopedija, skirta Karaliaučiaus ir Klaipėdos kraštų istorijai bei kultūrai. Išskirtinė šio leidinio svarba – galimybė įamžinti nykstantį ar jau prarastą lietuvininkų, prūsų kultūros paveldą, turintį neįkainojamą vertę ne tik lietuvių, baltų, bet ir visos Europos kultūrai. Tai originali universalioji regioninė enciklopedija, skiriama visiems skaitytojams, kurie domisi Mažąja Lietuva, ypač akademiniam jaunimui.

Mintį leisti Mažosios Lietuvos enciklopediją iškėlė Mažosios Lietuvos fondo pirmininkas (dabar vicepirmininkas) kalbininkas prof. Vilius Pėteraitis, 1996 m. vasarą viešėdamas Lietuvoje. Tų pačių metų pabaigoje Mokslo ir enciklopedijų leidykla (nuo 1997 m. – Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas) pradėjo MLE parengiamuosius darbus.

Aktyviausi MLE rėmėjai ir talkininkai – Pasaulio Mažosios Lietuvos fondas (JAV, Kanada), Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis, išeivijoje gyvenantys Mažosios Lietuvos autochtonai lietuvininkai, kiti lietuvybės puoselėtojai.

Keturiuose MLE tomuose (kiekvienas po 75 leidybos lankų) bus išspausdinta daugiau kaip 10 000 straipsnių, paskelbta keli tūkstančiai iliustracijų (tarp jų daug retų archyvinių nuotraukų).

2000 m. išleistas I tomas (A–Kar), 2003 m. II tomas (Kas–Maž), 2006 m. III tomas (Mec–Rag),

2009 m. pabaigoje pasirodė IV tomas (Rahn–Žvižežeris).

Pirmą kartą išleista 3 tomų Žemės ūkio enciklopedija – originalus iliustruotas mokslinės informacijos leidinys apie pasaulio ir mūsų šalies žemės ūkį. Agronomijos, miškotyros ir aplinkos inžinerijos, veterinarinės medicinos ir zootechnikos, žemėtvarkos, žemės ūkio inžinerijos ir ekonomikos bei visų jų šakų (agrochemijos, augalininkystės, augalų apsaugos, bitininkystės, dirvotyros, gėlininkystės, gyvulininkystės, žemės ūkio meteorologijos ir mikrobiologijos, miškininkystės, pašarininkystės, pievininkystės, selekcijos ir sėklininkystės, sodininkystės, vandens ūkio, veterinarijos, žemdirbystės) išmintis ir patirtis pateikiama dešimtyje tūkstančių straipsnių ir trijuose tūkstančiuose iliustracijų. Enciklopedijoje duodama daugiau kaip 25 000 žemės ūkio mokslo terminų ir glaustai pateikiama svarbiausia informacija apie tais terminais įvardijamus objektus, ypač apie jų lietuviškąją specifiką. Pateikiami terminų sinonimai, nurodoma, kurios jų formos neteiktinos vartoti. Biologijos ir veterinarijos terminų pateikiami dar ir lotyniški atitikmenys. Be to, enciklopedijoje yra straipsnių apie žemės ūkio mokslo ir mokymo įstaigas, žymius mokslo darbuotojus.

1998 m. išleistas Žemės ūkio enciklopedijos  I tomas (A–kabamasis), 2003 m. – II tomas (kabamasis–plimutrokai), 2007 m. –  III tomas (plynaukštė–žvirgždas).