Rita Miliūnaitė. Individualizuota kalba ir jos vertimas 3

Rašytojų mėginimai atskleisti kūrinio veikėjo individualumą per jo paties kalbą, kalbėjimo būdą nėra labai dažni, nes reikalauja ypatingo meistriškumo ir mokėjimo žongliruoti įvairiomis kalbos raiškos priemonėmis. Skaitytojams tokios

meninės vingrybės teikia pasimėgavimą, pramogą, o vertėjams – sunkus darbas, kuriam reikia lakios vaizduotės ir nemažų kūrybinių jėgų, nes taisyklių čia kaip ir nėra.

Straipsnio autorė nori sudominti skaitytojus šia mūsų kalbos darbuose, regis, beveik nenagrinėjama tema: ji dairosi po verstinės grožinės literatūros darbus, mėgina susisteminti rastus atvejus ir kiek kitomis nei profesionalaus vertėjo akimis pažiūrėti į tas kalbos raiškos priemones, kuriomis kuriama individualizuota kalba, stengiasi parodyti, ką ir kaip galima iš mūsų kalbos išgalių ištraukti įvairiems meniniams tikslams – savotiškam kalbiniam žaidimui. Tai galėtų būti paskatinimas vertėjams ir redaktoriams nuolat kaupti įvairiausius pavyzdžius ir rasti būdą pasidalyti patirtimi su kitais.

Klementina Vosylytė. Žodis galvos nepramuš 17

Kalbos kultūra, jos savitumas, gyvumas, emocingumas ir vaizdingumas iš tiesų labai priklauso nuo individo kultūros, jo charakterio, temperamento, pastabumo, kalbumo, sąmojingumo ir kitų savybių, nuo aplinkos, kurioje jis augo, nuo gyvenimo patirties. Išmokti ar įprasti ne tik taisyklingai reikšti savo mintis, bet ir vaizdingai, gyvai, įtaigiai ir taikliai kalbėti nėra lengva. Vis dėlto verta pasimokyti iš tarmių kalbos raiškumo, glaustumo, paprastumo, praturtinti savo skurdoką, šablonėjančią kalbą sodria ir vaizdinga tarmių leksika ir frazeologija. Juk tarmės yra neišsenkamas aruodas, maitinęs ir tebemaitinantis bendrinę, grožinės literatūros ir ypač šnekamąją kalbą.

Straipsnio autorė, remdamasi „Kupiškėnų žodyno“ kartoteka, parodo, ką ir kaip kupiškėnai kalba apie gyvenimą ir mirtį, apie žmones ir jų darbus, savo artimųjų ydas, silpnybes ir dorybes. Pavyzdžiai pateikiami šiek tiek supaprastinta fonetine transkripcija, tad juos perskaityti  turėtų ir dialektologijos nestudijavę žmonės.

Recenzijos

Michael Baigent. Jėzaus byla (Giedrius Tamaševičius, Rita Urnėžiūtė) 23

Nagrinėjama 2008 m. „Almos litteros“ išleisto vertimo kalba (vertė Indrė Veličkaitė).

Mums rašo

Įstatymo sukaktis (Justinas Jurkaitis) 29

Laiško autorius svarsto, kodėl iki šiol nepriimtas naujos redakcijos Valstybinės kalbos įstatymas.

Kronika 30

Lina Biekštaitė ir Rita Urnėžiūtė rašo apie 2010 m. vasario 6 d. vykusį Lietuvių kalbos draugijos suvažiavimą.

Žiupsneliai

Pasiutęs siuntimas (Gintautas Grigas) 32

Rašoma apie lietuviškų rašmenų (ne)vartojimą kompiuterijoje ir telefonijoje.