Rita Miliūnaitė. Laikraštinė ir interneto žiniasklaida: turinio bendrumas, kalbos takoskyra 3

Straipsnyje žvelgiama į pastaruoju metu ypač suklestėjusią lietuviškosios interneto žiniasklaidos erdvę, kuri vis labiau atitraukia skaitytojus (o ir reklamos, taigi ir pelno dalį) nuo laikraštinių, tradicinių, informavimo priemonių.

Viešosios informacijos kalbai Lietuvoje įstatymais keliami kalbos kokybės reikalavimai, ir galima pelnytai pagirti laikraštinę, bent pačią stambiąją, žiniasklaidą, kad ji per dvidešimtį metų sugebėjo pastebimai kilstelėti viešosios rašytinės bendrinės lietuvių kalbos lygį. Deja, jaunėlė jos sesuo, interneto žiniasklaida, kalbos atžvilgiu dar atrodo geroka nebrendėlė.

Straipsnyje svarstoma, kas lemia interneto žiniasklaidos kalbos kokybę. Lietuviškosios interneto žiniasklaidos rengėjų požiūris į kalbos kokybę lyginamas su  JAV kolegų – dienraščio „The New York Times“ interneto svetainės rengėjų – požiūriu.

Rasa Jakučionytė. Alantos krašto karvių vardai 18

Zoonimai, kaip ir vietovardžiai ar asmenvardžiai, yra lietuvių kalbos vardyno dalis. Jie sudaro nedidelę dalį tikrinių vardų. Paprastai zoonimai gyvuoja trumpiau negu kiti tikriniai vardai, pavyzdžiui, hidronimai ar oronimai, be to, jie dažniausiai vartojami tik mažos žmonių grupės – gyvulio šeimininkų ir jų artimųjų. Įdomu panagrinėti šią vardyno dalį, pasidomėti jos kūrimo ir gyvavimo dėsniais. Straipsnyje rašoma apie Alantos krašto karvių įvardijimo polinkius ir priežastis, apžvelgiamos vardų semantinės grupės.

Straipsnis parengtas pagal darbą, pateiktą šių metų Jaunųjų filologų konkursui (vad. mokytoja Genutė Jakučionienė). Jo autorė, Molėtų r. Alantos vid. mokyklos dvyliktokė Rasa Jakučionytė, šiame konkurse jau trečią kartą iš eilės (2008, 2009 ir 2010 m.) pelnė apdovanojimą už geriausią kalbos darbą.

Klausimų kraitelė

atsipirkti (Vilija Sakalauskienė) 26

LKŽ užfiksuotos tokios veiksmažodžio atsipirkti reikšmės: „susimokėjus atsiimti, susigrąžinti parduotą, turėtą daiktą“; „išsigelbėti, išsivaduoti“; „pamokėjus, pavaišinus išsivaduoti“. DŽ sangrąžinis veiksmažodis, reiškiantis „negalėti išsisukti, išsiprašyti“, iliustruojamas sakiniu Nuo jo neatsipirksi.

Dabartinės vartosenos pavyzdžiai rodo beįsigalinčią naują veiksmažodžio atsipirkti reikšmę „nebūti nuostolingam, pateisinti įdėtas lėšas, įdėtą darbą“: Ar kiekvienas modernizacijos projektas atsipirks? Ar atsipirks investicijos į Kauno Nemuno salą? Ne visada reklama atsiperka; Lietuviškas alus kainuoja milijonus ir atsiperka negreitai; Sąžiningumas versle atsiperka.

Greta veiksmažodžio vartojamas ir šią reikšmę turintis daiktavardis: Tai sąlygos greitesnį gręžinių atsipirkimą ir grynojo pelno gavimą; Atsipirkimas – tik po dvidešimt ketverių metų. Kalbant apie lėšas, geriau vartoti ne lėšų atsipirkimas, o lėšų grįžimas, pavyzdžiui, Investuojamų lėšų atsipirkimo (=grįžimo) laikas labai sumažėja.

Gana dažnai pasitaiko veiksmažodžio atsipirkti vartojimo atvejų ir kita reikšme „išsisukti iš keblios ar sunkios būklės, padėties“: Po kelionės autostrada 160 km per valandą greičiu automobilio variklio skyriuje katė atsipirko tik apdeginta koja; Kyšininkė atsipirko popierine bausme. Taigi šalia žodynuose užfiksuotų minėtų veiksmažodžio atsipirkti reikšmių vartosenoje jau turime ir naujai atsiradusių, tinkamai vartojamų reikšmių.

didaktikas ar didaktas (Inga Mataitytė) 26

Vartosenoje esama abiejų, pavyzdžiui: Komenskis – žymiausias visų laikų didaktikas; Motiejus Valančius – [...] istorikas, rašytojas didaktas, švietėjas, blaivybės sąjūdžio organizatorius; romantinės pasaulėjautos. Žodynuose: LKŽ, TŽŽ – nė vieno, DŽ – didaktas. Pasigilinus, kaip vadinami kitų panašios sandaros (baigmens -ika) pavadinimą turinčių veiklos sričių atstovai ar specialistai, matyti kuo didžiausia įvairovė.

Nemažai esama turinčių baigmenį -ikas: matematika – matematikas, mechanika – mechanikas ir t. t. Taigi gali būti ir didaktika – didaktikas.

Gal mažiau, bet užtektinai yra asmenų pavadinimų ir be formanto -ik-. Pirmiausia, visi tie, kurių veiklos srities pavadinimas turi dvigubą tarptautinį formantą -istika: lingvistika – lingvistas (ir visų jos šakų atstovai: baltistas, lituanistas, germanistas, slavistas, arabistas...); beletristas, folkloristas ir t. t.

Bet ir be baigmens -istika esama žodžių porų, kai asmens pavadinimas neturi formanto -ik- : pedagogika – pedagogas, egzegetika – egzegetas, apologetika – apologetas, humanitarika – humanitaras, juvelyrika – juvelyras, kai kurių sporto šakų terminai: akrobatika – akrobatas, atletika – atletas, gimnastika – gimnastas ir t. t. Čia pritampa ir didaktika – didaktas.

Pasitaiko ir dar kitokių atvejų: -ka – -istas: ekonomika – ekonomistas, polemika – polemistas (rečiau polemikas, polemininkas); -ka – -ininkas: metodika – metodininkas (seniau vartotas ir kalbininkų taisytas metodistas), dokumentika – dokumentininkas...

Ir didaktikas, ir didaktas abu yra sistemiški, nepažeidžia žodžių darybos dėsnių (didaktą galima laikyti retrogradiniu dariniu, nes jis pasidarytas lietuvių kalboje iš didaktika atmetant tarptautinį graikų kalbos kilmės formantą). Turime ir dar vieną panašią variantišką porą: scholastikas (LKŽ su nuoroda į scholastą) ir scholastas (LKŽ, DŽ, TŽŽ).

Abu variantai – didaktikas ir didaktas – vartojami dviem reikšmėmis: 1) didaktikos (pedagogikos šaka) specialistas, 2) mokyti linkęs žmogus, kartais su menkinamu atspalviu – moralizuotojas, pamokslautojas; ryškaus reikšmių pasiskirstymo nematyti. Vienintelis patarimas, kurį čia būtų galima duoti, – viename tekste ta pačia reikšme vartoti vieną kurį žodį.

prieiga (Vilija Sakalauskienė) 28

DŽ prieiga pateiktas tik viena reikšme „priėjimo vieta“. Vartosenos pavyzdžiai rodo, kad šis žodis turi gerokai daugiau reikšmių, o labiausiai paplito kaip kompiuterijos terminas: laisvoji prieiga, lygiagrečioji prieiga, nuoseklioji prieiga, nuotolinė prieiga, prieigos taškas, prieigos teisė, sudvejinta prieiga ir kt.

Tebegyva ir įprasta reikšmė „priėjimo vieta, priėjimas“: Tūkstančiai namo grįžtančių vilniečių sostinės prieigose sekmadienio vakarą buvo priversti laiką leisti kilometrinėse eilėse; Žemė Biržų pilies prieigose galėjo būti grąžinta neteisėtai; Katedros aikštė su prieigomis.

Kartais periodikoje, negrožinėje literatūroje prieiga vartojama „požiūrio“ ar „metodo“ reikšmėmis: Tokia prieiga atveria galimybę tarpusavyje derinti, regis, iš pirmo žvilgsnio nesuderinamus metodologinius privalumus; Scientistinė, pozityvistinė prieiga buvo įnirtingai kritikuojama (pavyzdžiai iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir paieškos sistemos Google).

LKŽ prieigos šia reikšme nėra. Tačiau čia randame veiksmažodį prieiti, kurio 17 reikšmė „reikšti požiūrį, elgtis, suvokti“ pažymėta santrumpa kng.: Rūpestingiau ir teisingiau priėjo prie šio darbo kitos organizacijos rš.; Poetas prie pasirinktų temų priėjo jautriai rš.

Daiktavardis prieiga yra priesagos -ga- vedinys iš veiksmažodžio prieiti. Vadinasi, tarp šių žodžių būtinai turi būti dvipusis ryšys: formalus ir semantinis. Santykis tarp žodžių prieiga ir prieiti iš esmės niekuo nesiskiria nuo to santykio, kuris yra tarp žodžių priėjimas ir prieiti, kur formaliai ir semantiškai remiamasi kito, paprastesnio žodžio struktūra ir reikšme, plg. LKŽ priėjimas 7 reikšmę: Tendencingas priėjimas, sprendžiant svarbiausius klausimus, padalino šią konferenciją į dvi dalis sp.; Vėlesniuose jo (S. Stanevičiaus) darbuose aiškiai matyti filologinis priėjimas prie tiriamojo dalyko rš. LKŽ santrumpa kng. reiškia, kad tai yra knyginis žodis, jo reikšmė ar posakis, plačiau neįsigalėjęs kalboje, dažnai savo daryba ar reikšme svetimas jai. (Čia prašosi prisimenamas rusų k. подход „vertinimas, traktavimas, požiūris“.)

Kazimiero Gaivenio ir Stasio Keinio „Kalbotyros terminų žodyne“ knyginis žodis aiškinamas kaip „raštų kalbos žodis, nevartojamas šnekamõjoje kalboje arba jai svetimas“. Dauguma specialiųjų mokslo terminų taip pat yra knyginiai žodžiai. Stilistikoje šiuo terminu vadinami žodžiai, turintys mokslinės, dalykinės ar apskritai raštų kalbos atspalvį (1990, p. 106).

Lietuvių kalbos žodynuose knyginio žodžio sąvoka (santrumpa knyg. arba kng.) yra kitokia, negu įprasta stilistikoje: „tik iš knygų žinomas, dirbtinis žodis ar jo reikšmė, plačiau neįsigalėjęs literatūrinėje kalboje“. Leksikografas Jonas Paulauskas dar patikslina, kad DŽ santrumpos spec. ir knyg. dedamos tada, kai žodis „nėra vykusios darybos (ar jam priskirta neįprasta reikšmė), bet vartojamas tam tikrose srityse, neturint arba esant nepopuliariems taisyklingesnės darybos atitikmenims“. Kalbėdami apie prieigą kaip požiūrį ar metodą, negalime teisintis, kad neturime kuo jį pakeisti. Turime aiškius ir suprantamus žodžius požiūris, suvokimas, vertinimas, traktavimas, kuriuos galime vartoti vietoj šiomis reikšmėmis vartojamo žodžio prieiga.

Iš praeities

Iš „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos ir jos saugojimo istorijos (Antanas Balašaitis) 29

Pasakojama, kaip buvo kuriama, pildoma ir saugoma didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ kartoteka. Ypač didelis pavojus kartotekai buvo iškilęs Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, ją reikėjo gelbėti nuo artėjančio fronto. Apie tai, kaip mokslo ir Bažnyčios žmonės stengėsi išsaugoti šį didžiulį kalbos mokslo turtą, ir rašo šio straipsnio autorius.