GK 2007 nr. 8

Daiva Kardelytė-Grinevičienė. Šis tas apie šiaurės vilniškių būdą 3

Tarp daugybės ežerų ežerėlių – Kretuono, Lūšių ir Dringio, Dysnų, Apvardų ir Drūkšių – išsimėtę ir prisiglaudę Pakretuonės, Šakarvos, Vidiškių miškų ir Ažvinčių girios pašonėse iš vienos pusės, atsirėmę į Baltarusijos sieną iš kitos, gyvena šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai. Nors iš didelių kaimų dabar teliko kone pusė pirkių, iš gausių šeimynų – pavieniai senoliai, šiaurės vilniškiai dar išlaikė savo notūrą.

Pirmiausia jie traukia ir žavi savo iškalbingumu, sąmoju, o kartu ir santūrumu, rimtumu. Kartais nelengva juos prakalbinti. Bet ne todėl, kad neturėtų ką pasakyti. Dažnas, ypač gyvenantis arčiau Baltarusijos pasienio, pasiteisins, kad jų kalba negraži: Lietuvos švari kalba, tik mūs kalba jau netinka un juos (Bėčiūnai); Mūs ir lietuvių kalba tokia paprasta, paprasta kalba (Paškonys). Dar pridurs: Tai jau iš lietuviško cia raikia uturt, ale aš jau uturu prastai, uturu va kap pagaliais, kap pagaliais kalbu (Kūjiškė).

Bet prakalbinti šio krašto žmonės atskleis visą savo dūšią, išklos viską, kas un pomėtės stovi...

Vincentas Drotvinas. Iš kur kilęs frazeologizmas dinderį mušti? 5

Frazeologizmo kaip savarankiško nominacijos vieneto reikšmė yra ne jį sudarančių žodžių leksinių reikšmių suma, bet nauja, skirtinga reikšmė su savo leksiniais ir stilistiniais emociniais ypatumais. Todėl frazeologizmus vartojame nekreipdami dėmesio į jų sudaromųjų žodžių reikšmę, kuri atskirai paimta gali būti neaiški, nes dabartinėje kalboje tokio žodžio arba tokios jo reikšmės jau nėra. Dėl šios priežasties frazeologizmuose lieka užsikonservavę senesnių laikų žodžiai ar jų formos, o visas frazeologizmas kalbant ne naujai sukuriamas, bet atkuriamas iš atminties. Dėl to frazeologizmai neretai vadinami kartotiniais nominacijos vienetais.

Iš tokių frazeologizmų su dabartinėje kalboje retai vartojamu sudaromuoju žodžiu minėtini dindą (dindas) mušti „dykinėti“ ir labiau paplitęs dinderį mušti ,,dykinėti, tinginiauti; išdykauti“.

Frazeologizmas dinderį mušti randamas ne viename žodyne. Yra ir daiktavardžio dindaras vedinių: dinderiuoti, dinderinėti, dindrinėti. Nors šis frazeologizmas gana paplitęs, jo kilmė, rodos, nėra iki šiol plačiau aptarta. Apie tai ir rašoma šiame straipsnyje.

Gintautas Grigas. Klavišų pavadinimai 7

Visi, kurie naudojasi kompiuteriu, susiduria su klaviatūra, užrašais ant klavišų, o kai reikia klavišus įvardyti – ir jų pavadinimais. Kaip taisyklingai vadinti kiekvieną klavišą, kurių yra ne taip ir mažai?

Klavišų yra dviejų rūšių: ženklų klavišai ir valdymo klavišai.

Ženklų klavišais renkami ženklai: raidės, skaitmenys, skyrybos ir kiti ženklai. Ant ženklo klavišo yra užrašytas ženklas, kuris gaunamas paspaudus tą klavišą. Todėl jis ir vadinamas to ženklo vardu: raidės A klavišas, skaitmens 5 klavišas ir t. t.

Ant valdymo klavišų būna nupieštos piktogramos, rodančios klavišų paskirtį, ir (arba) užrašai – klavišų pavadinimai arba (dažniausiai) jų santrumpos. Lietuviškoje klaviatūroje – lietuviški užrašai. Deja, lietuviškos klaviatūros dar mažai paplitusios. Dažniausiai naudojamasi amerikietiškomis klaviatūromis, rečiau vokiškomis su tų kalbų užrašais ant klavišų. Todėl ir kyla klausimas, kaip vadinti šios grupės klavišus.

Ženklų išdėstymo principus ir piktogramas ant klavišų reglamentuoja tarptautinis standartas ISO/IEC 9995. Konkretus ženklų išdėstymas ir užrašai ant klavišų palikti nacionalinių standartų kompetencijai. Lietuvišką klaviatūrą apibrėžia Lietuvos Respublikos standartas LST 1582.

Klausimų kraitelė

piniginės lėšos (Jonas Klimavičius) 10

Lėšos – tai „piniginiai ištekliai, pinigai, kreditai“. Kilme lėšos susijusios su lošti(s) „lenkti(s) atgal“. Šį retą tarmių žodį bendrinei kalbai pasiūlė greičiausiai Jonas Jablonskis.

Rusų kalba tiesioginio vienažodžio lėšų atitikmens neturi, joje yra tik „piniginės priemonės“ – denežnyje sredstva. Iš čia ir lietuvių nusimėgdžiotos piniginės lėšos.

ant ausų (blakstienų) (pa)statyti, stovėti, vaikščioti (Rita Urnėžiūtė) 10

Perkeltinės reikšmės posakis ant ausų (blakstienų) (pa)statyti dažniausiai pavartojamas reikšmėmis: 1. „priversti paklusti; (su)drausminti“, 2. „sujudinti“, 3. „išjudinti“, ant ausų (blakstienų) stovėti, vaikščioti – „labai stengtis“. „Frazeologijos žodyne“ (FŽ, 2001) su žodžiais ausis ir blakstiena tokių frazeologizmų nėra, panašių posakių nėra ir elektroninio LKŽ straipsniuose stovėti, statyti, vaikščioti. Bet į FŽ įtrauktas frazeologizmas ant galvos stovėti: 1. „versti dirbti, raginti“: Motina mums nestovėjo ant galvos, patys ėjom prie darbo Kairiai; 2. „apie pamirštą dalyką, kurį norima prisiminti“: Oje, kad nestovi ant galvos tas vardas! Kuliai. FŽ yra ir frazeologizmai ant galvos pastatyti „primušti“: Jei į tą šokį ateisi, pastatysiu ant galvos Skirsnemunė; ant galvos statyti „smarkiai varyti“: Jei arklį statysi ant galvos, tai gal dar ir suspės Kalesninkai. Gali būti, kad norint pasakyti įdomiau, išradingiau, šiuose sustabarėjusiuose perkeltinės reikšmės posakiuose vietoj galvos imama sakyti ausų ar blakstienų.

Kas galėjo paskatinti tokių perdirbinių radimąsi? Rusų kalboje žinomi posakiai stavit' na uši, stojat', chodit' na ušach. Tiesa, vartosenos pavyzdžių su šiais žodžiais reikia ieškoti nenorminės rusų kalbos leksikos žodynuose. Štai „Aiškinamajame rusų kalbos nenorminės leksikos žodyne“ (2005) pateikiami beveik visų kalbamųjų junginių su žodžiu ausis atitikmenys rusų kalba: na ušach stojat', vstat' na uši prasč.: 1. „stengtis iš visų jėgų ką nors atlikti“, 2. „apstulbti, stebėtis“, 3. „nepaprastai susijaudinti, susižavėti“; stavit' (postavit') na uši kogo „ką nors pakelti pagal pavojaus signalą; paskatinti nedelsiant aktyviai veikti“; chodit' na ušach žarg. „veikti labai aktyviai, nusivaryti nuo kojų“. Nesunku pastebėti, kad kai kurių rusiškų ir atitinkamų lietuviškų posakių reikšmės sutampa. Ką tik cituoti rusų kalbos posakiai gali turėti ir kitų reikšmių: stavit' na uši 1. „mušti, primušti“, 2. „plėšti; vogti“ (Slovar’ tiuremno-lagernogo-blatnogo žargona, 1992). Kad mūsiškiam statymui ir stovėjimui ant ausų galėjo turėti įtakos ir tokios kilmės frazeologija, matyti iš pavyzdžių: Grafas [pravardė] su juo ne kartą buvo „statęs ant  ausų“ „Vileikoje“ nevietinius bičus (VDU tekstynas); visi banditėliai išvyko į Vakarus, anuos ant blakstienų statyti (interneto komentarai).

Abejotina, ar perkeltinės reikšmės posakių ant ausų (pa)statyti, stovėti, vaikščioti kilmė yra lietuviška. Tokios pat sandaros junginiai su žodžiu blakstienos greičiausiai bus tik naujesnis šio skolinto posakio perdirbinys. Tradicinių lietuviškų frazeologizmų, galinčių pakeisti šiuos posakius, pakanka: (pri)versti paklusti, (su)drausminti – ant pavadžio laikyti, prie sienos (pri)remti (pririesti, prispausti, prispirti), į nagą imti (lenkti), už pakarpos čiupti, (pa)imti; paskatinti veikti, išjudinti – (su)kelti ant kojų; labai stengtis – iš kailio (marškinių) nertis (lįsti), iš nagų spirtis, galvą guldyti.

Recenzijos

Lapiukas Vukas (Vidas Garliauskas) 12

Rašoma apie „Vertimų pasaulio“ išversto ir įgarsinto animacinio filmo kalbą.

Atgarsiai

Dėl atsiminimų apie kalbininką Juozą Balčikonį recenzijos (Vitas Labutis) 15

Polemizuojama su kai kuriais Jono Klimavičiaus recenzijos (Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną, GK 2007 4 20–24, 2007 5 13–17) teiginiais.

Kas tie mažaraščiai? (Živilė Galčiūtė) 20

Atsiliepiama į Gintauto Grigo pastabas dėl lietuviškų ženklų vartojimo bendraujant internetu (Miestas, kuriame gyvenu – kaip jį vadinu, GK 2007 6 32).

Mums rašo

Ar dar reikalingas žodis? (Genovaitė Mačiūtė) 21

Interneto svetainių adresai: lietuviški ir ne visai (Gintautas Grigas) 22

Apžvalga

Kučiūnų krašto šnektos tekstai. Sud. Asta Leskauskaitė (Inga Strungytė) 23

Mielagėnų apylinkių tekstai. Sud. Vytautas Kardelis (Daiva Sinkevičiūtė) 24

Šakių šnektos tekstai. Sud. Rima Bacevičiūtė (Asta Kazlauskienė) 25

Dėl lietuvių kultūrai reikšmingų senųjų tekstų publikavimo bendrųjų reikalavimų (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacija) 27

Žiupsneliai

Ne spirulina, o vingrūnė (Jonas Klimavičius) 30

Mūsų šalies sporto ypatumai: kas girią rauną, kas girą kilnoja... (Rita Urnėžiūtė) 31