GK 2008 nr. 2

Erika Rimkutė, Jolanta Kovalevskaitė. Tai, kas tinka žmogui, netinka mašininiam vertimui: žodynų problema 3

Iki šiol lietuvių leksikografai rūpinosi, kaip sudaryti žodynus, kad būtų patenkinti žmonių poreikiai. Tačiau žmonėms skirti tradiciniai žodynai sunkiai pritaikomi kuriant kalbos apdorojimo programas, nes neužtenka tik perkelti popierinius ar elektroninius žodynus į mašininio vertimo (MV) sistemą (plačiau apie MV žr. GK 2007 9 3–10 ir GK 2007 10 11–19). MV žodynų rengimas yra viena iš sunkiausių užduočių iš dalies dėl to, kad nėra aiškių standartų, kaip juos rengti (plačiau apie MV skirtų žodynų sudarymą žr. Gerber et al. 1997; Dillinger 2001). Žodynai laikomi viena iš silpniausių ir brangiausių visos MV sistemos dalių, o jų dydis ir kokybė turi didelę įtaką MV kokybei (Arnold 1995; Wood et al. 1987).

MV leksikos klaidų atsiranda dėl dviejų priežasčių: 1) MV žodyne nėra verčiamo žodžio ir jo atitikmens; 2) pateikiama per daug verčiamo žodžio atitikmenų ir iš jų parenkamas netinkamas (Thurmair 2006). MV sistemų žodynams būtinas didesnis tikslumas, vienareikšmiškumas nei įprastiems žodynams: jeigu MV sistemai nebus pateikta aiškių taisyklių, kada vartotinas vienas, o kada kitas daugiareikšmio žodžio atitikmuo, netikslumų verčiant nebus išvengta. Sudarant žodynus MV sistemoms naudojamasi įvairiais šaltiniais: specialistų žiniomis, vienakalbiais ir daugiakalbiais tekstynais, tradiciniais spausdintais žodynais, įvairių tipų elektroniniais žodynais (Dillinger 2001). Šaltinių įvairovė padeda kuo tiksliau apibrėžti žodžio ar žodžių junginio leksinę aplinką ir reikšmių vartojimo aplinkybes.

Straipsnyje rašoma, kuo ypatingi MV skirti žodynai, su kokiais sunkumais susiduriama juos sudarant.

Valentinas Sventickas. Apie Liūnės Sutemos eilėraščių rinkinio „Tebūnie“ redagavimą 15

MUMS RAŠO

2006 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje išleistas poetės Liūnės Sutemos (tikr. Zinaida Nagytė-Katiliškienė) eilėraščių rinkinys „Tebūnie“. Straipsnyje pasakojama apie šios knygos redagavimą, pateikiama ištraukų iš redaktoriaus susirašinėjimo su poete.

Poezijos redagavimas yra subtilus reikalas, viešai apie jį kalbama labai retai. Rašinių apie redagavimo praktiką apskritai reta. O gaila. Pasipasakojimas, kaip ką darome, yra kolegiška talka.

Be to, leidėjai yra patyrę, kad lietuvių išeivijos autoriai mėginimams ką nors taisyti labai jautrūs. Paprastai iš anksto pareikalauja nieko nekeisti. Tai sietina su liūdnais sovietmečio prisiminimais, kai be didesnių ceremonijų būdavo taisoma ne tik kalba, – išeivių knygose, išleistose Lietuvoje tada, yra cenzūrinių praleidimų. Bet pozicija nieko nekeisti sukuria kolizijų: kūriniuose dažnai būna silpnesnių vietų, ištęstumų, atsitiktinių klaidų (pakeičiami personažų vardai, klystama dėl faktų, realijų). Tačiau dabar ne apie tai.

Kolizijų kyla dėl autoriaus kalbos ir dabartinės lietuvių kalbos reikalavimų, išdėstytų įvairiuose dokumentuose. Tarkim, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra paskelbusi Didžiųjų lietuvių kalbos klaidų sąrašą, norminusi svetimvardžių vartojimą tekste, neseniai tikslinusi skyrybos taisykles. Knygas peržiūri Kalbos inspekcija, pareiškia pastabų. Leidėjams tenka suktis tarp šių reikalavimų, greta prisiminti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (autorius turi teisę „prieštarauti dėl kūrinio ar jo pavadinimo bet kokio iškraipymo ar kitokio pakeitimo“). Ir dar remtis aiškiu supratimu, kad grožinės literatūros kūrėjams turi būti daug leista – jie patys kuria kalbą, paskatina tikslinti jos normas, išreiškia savąjį „aš“, be kita ko, ir originalia kalba.

Klausimų kraitelė

dieninis, -ė (kirč.) (Jonas Klimavičius) 19

Jei diena, -os, -ų, tai dieninis, -ė: dieninės studijos ir pan.

pailginto veikimo vitaminas (Vidas Valskys) 19

Toks pasakymas, dabar labai dažnai kartojamas vienoje radijo reklamoje, gerokai prasilenkia su bendrinės kalbos gramatikos normomis, nes čia kalbama apie savaiminį, be kokio nors specialaus įsikišimo atsiradusį veiksmo rezultatą. Šia reikšme neveikiamosios rūšies dalyviai netinka. Jais nusakomi tik nesavaiminiai veiksmai ar būsenos, pvz., Kraujospūdis neturėtų būti sumažintas per daug, taigi ne savaime, o tyčia tokį būvį sukėlus (pavartojus kokių vaistų ar pan.). Labai apmaudu, kad tokie slaviškos struktūros pasakymai su neveikiamaisiais dalyviais savaiminės būsenos reikšme dar vis prasprūsta į viešąją vartoseną, nors jau seniai yra taisomi kaip bendrinės kalbos sistemos pažeidimai (KPP2 p. 56, KP: Gramatinės formos ir jų vartojimas, p. 40–43), jie įtraukti ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtintą Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą, pvz.: apsunkintas (=pasunkėjęs, sunkesnis) rijimas; padidintas (=padidėjęs) jautrumas ir pan.

Taisytinas tokiame pasakyme ir abstraktusis daiktavardis veikimas, nes čia kalbama ne apie procesą, o apie jo reiškimąsi, rezultatą, taigi labiau tiktų poveikis.

Reklamuojamo maisto papildo, į kurio sudėtį toks vitaminas įeina, aprašyme teigiama, kad jis organizme išsilaiko 2–3 kartus ilgiau nei įprasta, todėl tikslingiausia tokį organinį junginį vadinti ilgesnio (ar ilgalaikio) poveikio vitaminu. Galimas ir dar vienas teikinys – ilgiau veikiantis vitaminas. Panašiai taisoma šalto rūkymo (=šaltai rūkyta) dešra, gero įmitimo (=gerai įmitę) gyvuliai (plačiau žr. J. Klimavičius, GK 1994 7 6–9).

Alekna (kirč.) (Vida Žilinskienė) 20

Per radiją ir televiziją dažnai girdima garsaus disko metiko Virgilijaus Aleknos pavardė. Kad džiaugiamasi sportininko laimėjimais ir jis dažnai minimas, tai puiku, bet kad jo pavardę sporto žurnalistai kirčiuoja net, atrodo, pagal visas keturias kirčiuotes, tai jau ne kas. Kaip matyti iš „Lietuvių pavardžių žodyno“ (t. 1, 1985), Lietuvoje ši pavardė gana paplitusi, daugiausia šeimų (net 40) užfiksuota Kupiškio krašte. Virgilijus Alekna ir yra kupiškėnas, o dar tiksliau – subatėnas. Kaip žinoma, kirčiuojant pavardes laikomasi svarbiausio principo – bendrinėje kalboje pavardė kirčiuojama taip, kaip ją kirčiuoja žmonės tose vietovėse, kur ji paplitusi. Kupiškėnai ir pats sportininkas šią pavardę kirčiuoja pagal 2 kirčiuotę: Alekna, Aleknos, Aleknai, Alekną, su Alekna. Taip ją ir reikėtų kirčiuoti visiems.

Recenzijos

Vytautas Ambrazas. Lietuvių kalbos istorinė sintaksė (Virginija Vasiliauskienė) 20

Atgarsiai

...ir nebūsite vertinami (Jonas Klimavičius) 25

Polemizuojama su Vitu Labučiu dėl knygos „Dėk žodį prie žodžio – turėsi žodyną“ recenzijos.

Mums rašo

Tarėsi eterio kalbos redaktoriai (Nerija Bartkutė) 28

Žymiojo baltisto sukaktis (Bronius Maskuliūnas) 29

Sveikiname kalbininką Albertą Rosiną, švenčiantį savo 70-metį!

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacija Nr. R-3 32