GK 2008 nr. 5

Erika Rimkutė, Jolanta Kovalevskaitė. Mašininis vertimas: finišo tiesiosios nematyti 3

Mašininio vertimo kūrėjų ir tyrėjų darbas dažnai panašus į ilgųjų distancijų bėgiko likimą: jėgų tam reikia daug, o finišo tiesiosios, kuri galėtų įkvėpti, nematyti. Tai lemia daug veiksnių: vartotojų netenkinanti MV kokybė, sudėtingas gauto rezultato vertinimo procesas, klaidingas, nerealiais lūkesčiais pagrįstas MV naudojimas. Paskutiniame ciklo apie MV straipsnyje (pradžia GK 2007  9) nagrinėjama, kaip vertinti MV sistemas, kokią nišą MV mato patys jų kūrėjai ir kokią ateitį jai prognozuoja.

Vaidas Šeferis. Karelo Janačeko disertacija apie Donelaičio kirčiavimą 14

Pastaraisiais metais sparčiai besiplečianti Čekijos baltistika turi dar vieną progą džiaugtis: Brno Masaryko universiteto baltistams 2007-ųjų lapkritį netikėtai pavyko surasti svarbų baltų kalbotyros darbą – Karelo Janačeko disertacijos „Donelaičio kirčiavimas“ rankraštį (čekų k.). Apie šią studiją iki šiol beveik nieko nebuvo žinoma, lituanistinėje literatūroje apie ją būta tik vienos kitos užuominos. Šiuo metu Brno Masaryko universiteto kalbotyros ir baltistikos institute svarstoma galimybė parengti Karelo Janačeko disertaciją spaudai.

Klausimų kraitelė

pasiklausymo įrenginys (Laima Pečkuvienė) 16

Ne kartą yra tekę girdėti įvairiai vadinant įrenginį, kurio paskirtis klausytis: Aptikus pasiklausymo įrenginį, reikia kreiptis į Valstybės saugumo departamentą; Kam priklausė klausymosi įrenginys, kurį pareigūnai rado ministerijoje?; Darant kratą, buvo rastas pasiklausymo įrenginys. Skirtumas nedidelis. Vienu atveju pavadinimą sudarančio junginio pirmas dėmuo turi priešdėlį pa-, kitu atveju yra be jo. Kalbos praktikai skirtuose darbuose aptartas ne vienas priešdėlinių vedinių vartojimo atvejis, o mums rūpimas klausimas pakomentuotas knygelėje „Kalbos patarimai: gramatinės formos ir jų vartojimas“ (2002, p. 47–48). Čia nurodoma, kad bendrinėje kalboje veikėjų, įrankių ir prietaisų pavadinimams reikšti reikia vartoti veiksmažodinius daiktavardžius be priešdėlio, jeigu priešdėlis neturi specialios reikšmės. Pateikiama ir pavyzdžių: darbų paskirstytojas (=skirstytojas), prailgintuvas (=ilgintuvas), pasiklausymo (=klausymosi) įrenginys. Primenama, kad tam tikrais atvejais vedinių su priešdėliu ir be priešdėlio reikšmės gali skirtis, pvz.: žaidėjas ir įžaidėjas, kirpėjas ir sukirpėjas.

Aptariamu atveju priešdėlis specialios reikšmės nesuteikia, todėl vartoti dviejų pavadinimų nereikėtų. O renkantis veiksmažodžius klausytis ar pasiklausyti būtina atsižvelgti į tai, kad priešdėliniu vediniu reiškiamas veiksmas yra menkesnio intensyvumo, silpnesnis už tą, kuris pasakytas pamatiniu žodžiu. Tačiau ir klausytis, ir pasiklausyti galima tuo pačiu klausymosi įrenginiu.

kompiuterinis, -ė (kirč.) (Inga Mataitytė) 16

Lietuvių kalbos priesagos -inis būdvardžių kirčiavimo dėsniai būdvardį kompiuterinis, -ė leidžia kirčiuoti dvejopai – tai priklauso nuo to, iš kokio žodžio jis padarytas: kompiuterinis (jei iš kompiuteris), plg.: buferinis (: buferis), charakterinis (: charakteris), dispečerinis (: dispečeris) ir kompiuterinis (jei iš kompiuterija), plg.: inžinerinis (: inžinerija), konditerinis (: konditerija), periferinis (: periferija). Darybiškai jis gali būti siejamas su abiem tais žodžiais.

Vartosena, žodynai ir enciklopedijos rodo, kad perspektyvesnis priesaginis kirčiavimas, galbūt kada nors jis ir bus apibendrintas.

Recenzijos

Terry Pratchett. Mažieji laisvūnai (Rita Urnėžiūtė) 17

Mums rašo

... Blokas iš Lenkijos, Ukrainos ir Lietuvos (Valerija Miniotienė) 23

Apžvalga

Terminologija, 14 (Aušra Rimkutė) 25

Kronika 27

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas nr. N-1 (114) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 1 (86) „Dėl bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių kalbos taisyklingumo vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 31