GK 2008 nr. 10

Albertas Rosinas. Dar kartą apie savo ir kitas sangrąžines formas 3

Straipsnyje primenamos sangrąžinio įvardžio savo vartojimo taisyklės, aiškinamasi, kada jis būtinai turi būti vartojamas vietoj savybinių formų mano, tavo, mūsų, jūsų, jų, atkreipiamas dėmesys į semantinius refleksyvacijos apribojimus.

Gita Kazlauskaitė. Apie profesinio mokymo(si) vadovėlių rankraščių terminiją 6

Praėjusiame „Gimtosios kalbos“ numeryje išspausdintame Ritos Urnėžiūtės straipsnyje „Apie profesinio mokymo(si) vadovėlių rankraščius“ aptartos kalbos ekspertų pastabos dėl vadovėlių leksikos, morfologijos, sintaksės, stiliaus ir kt. dalykų.  Minėtame straipsnyje greta kitų kalbos klaidų ir trūkumų paminėti ir kai kurie taisytini terminijos dalykai. Šiame straipsnyje plačiau ir išsamiau apžvelgiami profesinio mokymo(si) vadovėlių rankraščių terminai. Nors pagal VLKK patvirtintus Bendrojo lavinimo dalykų kalbos vertinimo reikalavimus  vadovėlių rankraščiai turi būti teikiami suredaguoti, tačiau peržvelgus pluoštą VLKK ekspertų recenzijų matyti, kad nepavyksta išvengti net terminų rašybos klaidų.

Straipsnyje nagrinėjamos ir taisomos terminų rašybos, darybos, morfologijos, semantikos ir sintaksės klaidos, patariama, kuo keisti svetimos kilmės terminus.

Klausimų kraitelė

išstatyti sąskaitą apmokėjimui (Rasuolė Vladarskienė) 14

Šiame trijų žodžių pasakyme yra dvi klaidos.

Pirma, netaisyklinga reikšme vartojamas žodis išstatyti. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ pateikia tris veiksmažodžio išstatyti reikšmes: 1. „padaryti ne vieną statinį“: Pagal vieškelį išstatyta eilė namų; 2. „į priekį atkišti“: Eina, kaktą (pilvą) išstatęs; 3. „padaryti visiems matomą, prieinamą“: Parodoje buvo išstatyta daug jo paveikslų. Nė viena iš jų netinka vartoti su žodžiu sąskaita. Bet sąskaitos išstatomos jau seniai. Seniai šią klaidą ir kalbininkai peikia. „Kalbos kultūroje“ (sąs. 16, 1969 m.) Elena Valiulytė paaiškino, kad pasakymas išstatyti sąskaitą lietuvių kalba nieko nereiškia, nes tai vertinys iš rusų kalbos. Lietuviškai sakoma: pateikti sąskaitą, išrašyti sąskaitą. Kaip neteiktinas vartoti, šis žodžių junginys pateko ir Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Dar kartą apie posakio netaisyklingumą 2000 m. priminė Jonas Klimavičius (GK 2002 2 19).  Taigi klaida sena, seniai taisoma, turėtų lyg ir jos nebebūti. Bet internete apstu: Beje, tai ne vienintelė kabelinės televizijos ir interneto paslaugas teikianti bendrovė, kuri išstato (=pateikia) sąskaitas už nesuteiktas paslaugas; Įprastas taikomas apmokėjimo būdas yra pavedimu, pagal išstatytą (=pateiktą) išankstinę sąskaitą; Ar galima išstatyti (=pateikti) sąskaitos dublikatą? Likusi įmokėta pinigų suma tolygiai paskirstoma pagal išstatomas (=pateiktas) sąskaitas.

Antra, dar blogiau, kai už suteiktas paslaugas įmonės išstato sąskaitas apmokėjimui (=pateikia sąskaitas apmokėti). Čia netinkamai pavartotas ir veiksmažodinio daiktavardžio naudininkas tikslui su paskirties atspalviu reikšti, jis keistinas bendratimi, plg.: Pateikė nutarimą balsavimui (=balsuoti). Namas atiduotas naudojimui (=naudoti); Šie produktai netinkami vartojimui (=vartoti); Projektą grąžino papildymui (=papildyti). Kad tokia vartosena neteiktina, rašoma „Kalbos patarimų“ knygelėje „Sintaksė: linksnių vartojimas“ (2003, p. 49).

Įmonės, norėdamos, kad už jų suteiktas paslaugas būtų atsiskaityta laiku, sąskaitas turi pateikti apmokėti, o ne išstatyti apmokėjimui.

rūšiuoti popierių (Inga Mataitytė) 15

Pirmoje šio sezono LTV „Gamtos patrulių“ laidoje buvo parodytas įdomus reportažas apie popieriaus perdirbimą – gyventojų ir įstaigų surinktos tonų tonos popieriaus nelieka pūti sąvartynuose ir teršti aplinkos, o yra vėl perdirbamos į popierių. Ir perdirbėjai, ir laidos vedėjai kalbėdami vis minėjo popieriaus rūšiavimą – esą labai svarbu, kad žmonės jį rūšiuotų. Tai ką gi reiškia veiksmažodis rūšiuoti?

Lietuviškai jis reiškia „skirstyti rūšimis“: Obuolius rūšiuoja pagal didumą ir sveikumą DŽ. LKŽ dar pridėtas poreikšmis: „kokiu nors būdu skirstyti, atrinkti“: Visi barščiai vieno pavadinimo, o rūšiuoja verdant (duoda pavadinimus) Igliauka; Paskum už dviejų savaičių pradėjo rūšiuot, katram namo važiuot Ariogala; Paskuo kaip jau ten rūšiuo[ja], tus išsiuntė į kitas ligonines su skeveldroms Lenkimai. Veiksmažodis atrinkti šioje apibrėžtyje gali pasirodyti klaidingas, šiaip jis reiškia „renkant atskirti“ DŽ, „iš daugelio atskirti, paimti“ LKŽ. Bet LKŽ pavyzdžiai rodo, kad čia atrinkti tik tikslina veiksmažodį skirstyti, t. y.  reiškia – „vienus dalykus skirti vienur, kitus kitur, paskirstyti, ką kur“.

Taigi rūšiuoti nereiškia „atskirti vieną dalyką nuo kitų“. O kaip tik taip vartojamas šis veiksmažodis junginyje rūšiuoti popierių, kai norima pasakyti – atskirti popierių, mesti atskirai, o ne kartu su kitomis atliekomis.

Taisyklingi junginiai būtų: rūšiuoti atliekas, šiukšles, arba vardijant visas jų rūšis: rūšiuoti popierių, stiklą, plastiką (atskirti vienus nuo kitų, mesti atskirai). O pasakymas rūšiuoti popierių (vien) reiškia „skirstyti popierių pagal rūšis“, pavyzdžiui, rūšiuoti atskirai kartoną, kanceliarinį popierių, laikraščius, žurnalus, knygas ir kt. Tą šis veiksmažodis su daiktavardžiu popierius ir reiškia sakinyje iš LKŽ: Sakom, kas čia rūšiuos tus popierius Tryškiai.

Recenzijos

Ulrich Janssen, Ulla Steuernagel. Vaikų universitetas: mokslininkai išaiškina pasaulio mįsles (Asta Leskauskaitė) 16

Visas recenzijos tekstas skelbiamas svetainėje http://www.skaitymometai.lt

Aktualijos

„Pasiekti, kad lietuvių kalba klestėtų ir elektroninėje terpėje“ (Nijolė Čižikienė) 19

Spalio 7 d. Lietuvos kultūros kongreso tarybos ir Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo surengtos konferencijos „Lietuvių kalba XXI amžiaus pradžioje“ apžvalga.

Mums rašo

Straipsnis, kuris nustebino (Vytautas Armonavičius) 29

Kronika

Konferencija „Gimtosios kalbos politika: mokykla, visuomenė, valstybė“ (Rita Urnėžiūtė) 29

Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija (Agnė Navickaitė-Klišauskienė) 31