GK 2008 nr. 6

Jonas Klimavičius. Žingeidus ir smalsus 3

Straipsnyje dėstoma žodžių žingeidus, žingeidumas norminimo istorija ir daroma išvada: norma aiškiai yra smalsumas, o žingeidumas – neteiktinas žodis.

Inga Mataitytė. Žodžių reikšmės žodynuose ir kalboje 8

Kalba, kaip ir viskas pasaulyje, nestovi vietoje, kinta kasdien – įgyja naujovių, praranda tai, kas nebeaktualu (leksika, semantika), ar keičiasi dėl vidinių raidos dėsnių (fonetika, morfologija, sintaksė). Bendrinėje kalboje šiuos procesus bandoma, kiek įmanoma, reguliuoti. Dažniausia, pastebimiausia norminimo sritis – dorojimasis su naujais svetimžodžiais siūlant vietoj jų savus atitikmenis.

Tačiau kalbos pokyčius rodo ne vien naujų žodžių atsiradimas. Keičiasi (plečiasi, siaurėja) jau esamų žodžių reikšmės. Pavyzdžiui, aiškiai pripažįstamą, visuotinai vartojamą  perkeltinę reikšmę įgijo būdvardis skaidrus „nekorumpuotas, prieinamas visuomenei“ ir prieveiksmis skaidriai: Derybos vyks skaidriai. Ypač pastebima veiksmažodžių reikšmių plėtra: sušlubuoti, apžioti, atsirūgti, įgelti, įkinkyti, išsisemti, kvepėti, persekioti, prastumti...

Dabartinėje kalboje ore sklando daugybė naujų reikšmių ar poreikšmių, nefiksuotų jokiuose žodynuose, niekaip neįvertintų, bet visuotinai vartojamų ir nepeikiamų. Straipsnyje aptariami kelių veiksmažodžių (pasigesti, su(si)reikšminti, (pa)kraupti) reikšmių pokyčiai ir vartojimo polinkiai.

Klausimų kraitelė

muitas ir akcizas: kieno ar kam? (Rasuolė Vladarskienė) 14

Su žodžiais muitas ir akcizas kilmininkas vartojamas, kai nurodoma mokesčio rūšis; o kai nurodoma paskirtis, vartojamas naudininkas.

Kurį linksnį su šiais žodžiais vartoti, lemia kontekstas. Kai aptariamas žodžių junginys vartojamas kaip terminas, tada teiktina kilmininko konstrukcija, pvz.: žemės mokestis, pelno mokestis, studijų mokestis, todėl ir naftos, vyno muitas, benzino, cukraus, alkoholio akcizas. Pvz.: Naftos muitas nuo balandžio 1 d. sumažintas perpus; Lietuva yra įsipareigojusi iki 2008 m. padidinti bešvinio benzino akcizą, turi būti didinamas ir dyzelino akcizas. Naudininkas čia netinka, jis keistinas kilmininku: Akcizas benzinui ir dyzeliniam kurui, matyt, išliks tame pačiame lygyje (=Benzino ir dyzelinio kuro akcizas, matyt, išliks nepakitęs); Nuo kitų metų didės akcizai alkoholiui, cigaretėms ir degalams (=alkoholio, cigarečių ir degalų akcizai).

Muito ir akcizo rūšį lemia ne tik prekė, už kurią šie mokesčiai mokami. Muitas gali būti importo (įvežimo) ir eksporto (išvežimo), o akcizai minimalūs ar dar kitokie, tada žodžiai muitas ar akcizas gali turėti ne vieną, o kelis pažyminius, pvz.: Nuo liepos 1 naftos eksporto muitas panaikinamas; Šiuo metu minimalus dyzelino akcizas yra 302 eurai už 1 tūkst. litrų. Ir šiais atvejais puikiausiai galima išsiversti kilmininkų junginiais.

Tačiau yra atvejų, kai būtinas naudininkas. Jis vartojamas tada, kai reikia pažymėti paskirtį, paprastai tą paskirtį nurodo veiksmažodžiai nustatyti ir taikyti, valdantys naudininką: Vynuogių vynui siūloma nustatyti 7 proc., o putojančiam vynui – 40 proc. importo muitus. Šiuo metu muitas šiems alkoholiniams gėrimams nėra taikomas; ES šalims rekomenduojama taikyti akcizą trijų kategorijų prekėms – alkoholiui, tabakui ir degalams.

Mokesčius taisyklingai galima nurodyti ir prielinksnio už konstrukcija: mokestis už įvažiavimą, muitas už cukrų, akcizas už kurą. Pvz.: Nuo balandžio 1 dienos Rusijoje sumažintas eksporto muitas už naftą; Valstybėse narėse yra taikomi skirtingi akcizo už alų nustatymo būdai; Iš šios programos žemdirbiams grąžinamas akcizas už gazolį.

Šlepikas (kirč.) (Dalia Sviderskienė) 15

„Lietuvių pavardžių žodyne“ (t. 2, 1989, p. 952) nurodoma, kad pavardė Šlepikas kirčiuojama dvejopai: pirmiau pateikiamas akcentinis variantas, kurio kirčio vieta – antrame nuo galo skiemenyje Šlepikas (pavardė paplitusi Balninkuose, Giedraičiuose (Molėtų r. sav.), Kriukuose (Joniškio r. sav.), Molėtuose, Skiemonyse, Troškūnuose, Želvoje, Žemaitkiemyje (Ukmergės r. sav.)), paskui duodamas antrasis variantas Šlepikas (pavardė fiksuota Paberžėje (Vilniaus r. sav.)). Dabar žinasklaida dažnai mini rašytojo, režisieriaus, aktoriaus Alvydo Šlepiko, kilusio iš Videniškių (Molėtų r.) pavardę. Kaip rodo „Lietuvių pavardžių žodynas“, Molėtuose ši pavardė kirčiuojama kaip 2 kirčiuotės daiktavardžiai (tą patvirtino ir pats rašytojas), taigi Šlepikas kaip didikas, slėpikas ar pan. Nors pastarasis bendrinis žodis nėra dažnas, tačiau būtent jis pateikiamas pavardžių žodyne greta kitų pastabų apie kalbamos pavardės kilmę. Taigi kirčiuokime Šlepikas, Šlepiko, Šlepikui, Šlepiką, Šlepiku (beje, kirčiuojant šį linksnį klystama dažniausiai), šauksm. Šlepikai.

Aktualijos

Antipremijos pamokos, arba dar kartą apie vertėjus, redaktorius ir leidėjus (Jurgita Mikutytė, kalb. Rita Urnėžiūtė) 16

Atgarsiai

Apie tai, kaip mažas pajuokavimas virto dideliu nesusipratimu (Vitas Labutis) 21

Mums rašo

Dėl profesoriaus Jurgio Gerulio likimo (Algirdas Sabaliauskas) 24

Viktoro Aleknos aidas (Zita Alaunienė) 24

Apžvalga

J. Gaivenytė-Butler, St. Keinys, A. Noreikaitė. Lietuvių kalbos terminų žodynai: Anotuota 1900–2005 m. bibliografijos rodyklė (Aušra Rimkutė) 27

Kalbos kultūra, 80 (Inga Mataitytė) 27

Kronika 29