GK 2008 nr. 11

Rima Bacevičiūtė. Zanavykų dorybės ir ydos 3

Žmogų įprasta girti už dorybes, o peikti dėl ydų. Katras iš jų pastebime dažniau? Kam – dorybėms ar ydoms – įvardyti turime daugiau ir vaizdingesnių posakių, palyginimų, frazeologizmų? Pamėginkime atsakyti į šiuos klausimus, vartydami neseniai išėjusį „Zanavykų šnektos žodyną“ (3 t., Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003–2006).

Skaitydami sužinosite, ką zanavykams reiškia suodskus, smukčius ir juodišius, kliunkuvienė, ėskuvienė ir pampoliuvienė, kas apibūdinama palyginimais kai Zapyškio bažnyčia, kai aržuolas, kai putinas, ir daug kitų įdomių dalykų.

Gintautas Akelaitis. Ar dar tinka posakis necenzūriniai žodžiai? 9

Straipsnyje atskleidžiama administracinės kalbos termino necenzūriniai žodžiai kilmė, pasakojama, kaip jis atėjo į lietuvių kalbos žodynus, kaip šis posakis ir kiti artimos reikšmės junginiai (necenzūrinė kalba, necenzūrinė šneka ir pan.) paplito ne tik administracinėje kalboje, bet ir laisvųjų stilių tekstuose.

Klausimų kraitelė

lėlė-pirštinė (Aušra Rimkutė) 11

Paprastai brūkšneliu jungiami du sintaksiškai lygiaverčiai daiktavardžiai, reiškiantys vieno daikto pavadinimą. Šiame junginyje dėmenys lėlė ir pirštinė nėra lygiaverčiai. Svarbiausias yra dėmuo lėlė, o jos požymis įvardijamas antruoju dėmeniu pirštinė. Tokiu atveju geriau vartoti būdvardžio ir daiktavardžio junginį, t. y. sakyti pirštininė lėlė. Kaip tik toks terminas vartojamas „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ straipsnyje lėlių teatras.

aštundienis ar aštuondienis  (Rita Urnėžiūtė) 12

Turėtų būti aštuondienis: sudurtinis daiktavardis, reiškiantis „aštuonių dienų laiko tarpą“, darytinas iš kiekinio skaitvardžio aštuoni (ne kelintinio aštuntas) ir daiktavardžio diena. Beje, kaip tik tokia forma vartojama katalikų „Liturginiame maldyne“: maldų už krikščionių vienybę aštuondienis (1996, p. 141 ir kt.).

Maldų aštuondienis ar devyndienis (gal kam labiau girdėti lotyniški terminai oktava, novena) – tai specialios maldos tam tikrų bažnytinių švenčių proga arba asmeninėmis intencijomis, išdėstytos per aštuonias ar devynias dienas. Deja, rašantiems apie aštuondienius ar devyndienius žodynai kol kas menkai padeda. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ – jau devyndienis, novena, bet nei aštuondienis, nei oktava į šiuos leidinius nepateko. Kalbamųjų bažnytinių terminų DŽ visai nėra, o LKŽ galima rasti tik nevienodai pateikiamus lotyniškus terminus: novena bažnytinę reikšmę turi, o oktava – ne. Pirmojo žodžio reikšmės aiškinime LKŽ paminėtas ir devyndienis: novena sf. (2) bažn. (Motiejaus Valančiaus raštai, Antano Lalio parengtas „Lenkų ir lietuvių kalbų žodynas“, 1912) „devynių dienų maldos ppr. prieš kokią šventę, devyndienis“. Daiktavardžiai aštuondienis ir devyndienis minėtomis reikšmėmis jau turėtų būti priimti į „Lietuvių kalbos žodyną“ ir į „Dabartinės kalbos žodyną“.

išpjova  (Inga Mataitytė) 12

Žodynuose nurodoma, kad šis žodis reiškia tik vietą, kuri liko ką išpjovus. DŽ: 1. „išpjauta kokio daikto vieta“: Išpjova sienoje. Liemenės išpjova (iškarpa priekyje). Peilio išpjova (nagui užkišti atlenkiant); 2. geom. Ir LKŽ: 1. „išpjovimas, išpjauta kokio daikto vieta“: Sienoj didelę išpjovą padarė Grūžiai (kiti sakiniai iš raštų); 2. mat. Atvėrę Terminų banką randame tą patį: išpjova „išpjauta tam tikro pavidalo detalės vieta, į kurią dedama kita detalė“, piltuvėlis su išpjova.

Mėsininkai ir kulinarai šį žodį labai plačiai vartoja kita reikšme – „išpjauta (nupjauta, atpjauta) skerdienos dalis“: kiaulienos (jautienos, veršienos, stirnienos) išpjova, liemens išpjova, kumpinė išpjova, vytinta išpjova... Tokia reikšmė žodžio formai nė kiek neprieštarauja, nes bendrinėje kalboje esama ir daugiau galūnės -a vedinių, padarytų iš priešdėlio iš- veiksmažodžių, kurie reiškia ne likusią vietą, o atskirtąją dalį: išduža tech. „glazūros ar šiaip ko nors išdužusi dalis“; išrėža „kas išrėžta“: Šikšnos išrėža.

Ne vienas toks daiktavardis turi abi reikšmes – ir likusios vietos, ir atskirtos dalies: iškarpa 1. „iškirpta vieta, iškirpimas“: Drabužio iškarpa, 2. „iškirpta ištrauka (ppr. iš spaudinio): Laikraščių iškarpos“, 3. „iškirptas pavyzdys“: Siuvimo iškarpos iš popieriaus; išdroža 1. „kas išdrožta, drožinys“, 2. „išdrožta vieta; lentos briaunos vagelė įlaidui“; išplėša 1. „išplėšta vieta, išplėšta dalis“: Atšipęs oblius daro išplėšas. Ką pinsi iš tų išplėšų (karnų)? (čia abu reikšmės atvejai sutraukti į vieną apibrėžtį).

Žodžio išpjova reikšmė „išpjauta ko dalis“ nepažeidžia lietuvių kalbos žodžių darybos normų ir gali būti vartojama šalia pripažintosios žodynuose.  Kulinarijoje vartojama „skerdienos dalies“ reikšmė yra įteisinta Lietuvos standarte LST L 1945:2003 „Galvijų skerdenos ir jų dalys“, o J. Pričinausko „Rusų–lietuvių kalbų prekių žodyne“ teikiamas terminas išpjovėlė – rus. fileečka.

Recenzijos

Meilutė Ramonienė, Joana Pribušauskaitė. Praktinė lietuvių kalbos gramatika (Aldona Paulauskienė) 13

Visas recenzijos tekstas skelbiamas svetainėje http://www.skaitymometai.lt

Aktualijos

Šešioliktoji Jono Jablonskio konferencija (Erika Jasionytė) 16

Mums rašo

Įteisintos vietovardžių klaidos (Romualdas Šimkūnas, su Veronikos Adamonytės komentaru) 18

Aiškinamasi, iš kur kilo Saldutiškio vardas ir kaip šis miestelis vadintas anksčiau, atkreipiamas dėmesys į kai kuriuose leidiniuose vartojamas netaisyklingas formas Kemėšys (k.), Paeisetė (k.), Paisetė (k.), Šilgiškis (k.).

Rūpestingiau verskime iš kitų kalbų (Zigmas Zinkevičius) 21

Žymus gimtojo žodžio tyrėjas (Jonui Klimavičiui – 70) (Albertas Rosinas) 21

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniai nutarimai dėl kai kurių svetimos kilmės žodžių kirčiavimo rekomendacijų papildymo (Nr. PN-7 (k-3.1), Nr. PN-8 (k-4.1), Nr. PN-9 (k-11.1), Nr. PN-10 (k-16.1)) 24

Dėl svetimžodžių su kirčiuotais dvigarsiais el, er, eu priegaidės (Bonifacas Stundžia) 26

Visas komentaro tekstas skelbiamas svetainėje http://www.vlkk.lt

Iš žodžių istorijos

Daina ir giesmė (Zigmas Zinkevičius) 29

Pasiskaitymai

Iš Lucijaus Anėjaus Senekos „Apie sielos ramybę“ 30

Juoda ant balta

Norit tikėkit, norit ne! 32

INFORMACIJA APIE ŽURNALO PRENUMERATĄ: http://www.meli.lt/lt.php/prenumerata/leidiniu-prenumerata/