Zigmas Zinkevičius. Brunonas, Brunas ir kiti panašūs vardai 3

Dabar daug kalbama ir rašoma apie Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmetį. Ta proga dažnai minimas šventasis Brunonas, prieš tūkstantį metų, t. y. 1009 m. vasario 23 d. (pagal kitus šaltinius – kovo 9 d.), nužudytas Lietuvos pasienyje. Apie tai yra įrašas Kvedlinburgo (Vokietija) vienuolyno analuose (pametiniuose įvykių užrašymuose) ir jis laikomas pirmuoju Lietuvos vardo paminėjimu istorijos šaltiniuose, nors Lietuvos vardas jau seniai prieš tai buvo vartojamas, ypač slavų kraštuose.

Brunonas – germanų kilmės vardas (krikštavardis). Šventasis dabar įvardijamas šiuo vardu su žodžiais iš Kverfurto (miestas Vokietijoje) arba Kverfurtietis. Kilmės vietos nurodymas tokiuose pasakymuose atstoja dabartinę pavardę (jų tada dar nebuvo). Be vardo Brunonas, šventasis turėjo dar ir kitą vardą – Bonifacas (lot. bonum „gėris“ + fatum „likimas“), kurį gavo tapdamas vienuoliu.

Vardui Brunonas pradžią davė senosios vokiečių aukštaičių kalbos žodis brun „rudasis (lokys)“. Kaip ir daugelis kitų krikštavardžių, jis išplito per lotynų kalbą: Bruno (vard.), Brunonis (kilm.); iš čia kamienas Brunon-. Anuomet lotynų kalba buvo labai svarbi krikščioniškojo vardyno susidarymui ir jo raidai. Bažnyčios kanonizuoti (šventųjų) vardai, nesvarbu, kokios kilmės, per lotynų kalbą išplisdavo visame krikščioniškame pasaulyje, pasiekdavo ir Lietuvą.

Lotyniškoji Brunono vardo forma ypatinga tuo, kad turi dvejopą kamieną: trumpesnį Brun- (vienaskaitos vardininkas) ir ilgesnį Brunon- (kiti linksniai). Tokios lotyniškos sandaros vardų lietuvių kalboje paprastai įsigali iš ilgesniojo kamieno padarytos formos, plg. Gvidonas – iš lot. Guido (: sen. vok. aukšt. witu „giria, miškas“), kilm. Guidonis, Otonas – iš lot. Otto (: sen. saksų ōd „turtas“), kilm. Ottonis ir kt. Dar plg. Eladijus, Eladas – iš sulotyninto graikiško vardo Helladius: gr. Hellas, kilm. Hellados „Graikija“.

Iš trumpųjų kamienų kilusios formos – Brunas, Gvidas, Otas, Elas – lietuvių kalboje būna retos ir paprastai neįsigali (plg. kirčiuotų balsių nepailgėjimą), nors kartais pavartojamos.

Ilgųjų formų pasirinkimą, matyt, lėmė analogiški lotynų kilmės ar per lotynų kalbą gauti bendriniai žodžiai, turintys trumpesnį vienaskaitos vardininko ir ilgesnį kitų linksnių kamieną, pavyzdžiui, universitas, kilm. universitatis, plg. liet. universitetas; facultas, kilm. facultatis, plg. liet. fakultetas ir kt. Praeityje bandymai įsivesti į lietuvių kalbą trumpąsias tokių žodžių formas universitas „universitetas“, facultas „fakultetas“ buvo nesėkmingi.

Trumpąją vardo formą Brunas, kaip ir Gvidas, Otas, Elas, dabar lietuviai paprastai suvokia kaip ilgųjų krikštavardžių formų Brunonas, Gvidonas, Otonas, Eladijus (Eladas) trumpinį.

Rita Miliūnaitė. Variantiškumas verstinės grožinės literatūros kalboje (2) 5

Grožinė literatūra – viena iš kalbos vartojimo sričių, kur kalbai atsiveria nemaža laisvė reikštis visomis savo spalvomis. Tai meniškai motyvuota kalba, tad čia įmanu naudotis visų kitų kalbos sričių ir atmainų raiškos priemonių ištekliais. Galima sakyti, kad čia verda ir įvairuojančių raiškos priemonių konkurencija. Tačiau toji laisvė rinktis nėra beribė; ji matuojama pirmiausia raiškos priemonių tikslingumu.

Straipsnyje, parengtame pagal 2009 m. kovo 17 d. Lietuvių kalbos instituto seminare skaitytą pranešimą, svarstoma, kas yra meninės kalbos kokybė, aiškinamasi, ar visada pasirenkamas tinkamiausias raiškos būdas ir nuo ko priklauso vieno ar kito varianto pasirinkimas. Pirmoje straipsnio dalyje (GK 2009 nr. 5) autorė nagrinėja kalbos variantų skirtumus atsižvelgdama į jų norminę vertę. Antroje dalyje rašoma apie stilistinę variantų vertę. Abi straipsnio dalys skelbiamos svetainėje www.kalbosnamai.lt

Recenzijos

12 interneto sveikinimų svetainių (Anita Juškevičienė, Rita Urnėžiūtė) 17

Recenzijos autorės apibendrina birželio viduryje atliktą interneto sveikinimų svetainių kalbos tyrimą.

Aktualijos

Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas: kuo remiasi Švietimo ir mokslo ministerija? (Zita Alaunienė) 21

Apžvelgiami du tyrimai dėl ankstyvojo užsienio kalbos mokymo (2005 ir 2006 m.), abejojama ŠMM sprendimu įteisinti privalomą ankstyvąjį užsienio kalbos mokymą.

41-asis respublikinis jaunųjų filologų konkursas (Daiva Sinkevičiūtė) 24

Pasakojama apie 2009 m. balandžio pradžioje įvykusį respublikinį jaunųjų filologų konkursą, trumpai supažindinama su geriausiais darbais, pateikiama patarimų mokytojams, vadovaujantiems jaunųjų filologų kalbos darbams.

In memoriam Vytautui Armonavičiui (1936–2009) 29

Atsisveikiname su ilgamečiu Lietuvių kalbos draugijos nariu Šakių r. lietuvių kalbos puoselėtojų klubo vadovu Vytautu Armonavičiumi.

Apžvalga

Rūta Marcinkevičienė. Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys (Ramunė Čičirkaitė) 30