Erika Rimkutė. Pramoginių televizijos laidų vedėjų kalba 3

Peržvelgus žiniasklaidoje skelbiamus duomenis apie televizijos laidų žiūrimumą, matyti, kad Lietuvos žiūrovai mėgsta pramogines laidas. Jas žiūri įvairaus amžiaus, skirtingo išsilavinimo auditorija. Dėl to galima daryti prielaidą, kad pramoginių laidų kalba daro nemažą įtaką visuomenei.

Straipsnyje apžvelgiamas tyrimas, kaip kalba kelių pasirinktų pramoginių televizijos laidų vedėjai. Tyrimo šaltiniai – pramoginės televizijos laidos „Triumfo arka“ (LTV, 2008 m. įrašai), „Lietuvos dainų daina“ (LTV, 2009 m. įrašai) ir „IKI pergalės“ (TV3, 2008 m. įrašai).

Suprantama, iš keleto straipsnyje apžvelgtų pramoginių laidų negalima daryti išvadų, kurios laidos vedėjai kalba taisyklingiau, kurios prasčiau. Sunku ir išsamiai apibendrinti, kokių klaidų daroma daugiausia. Jų išgirsta įvairių, taigi akivaizdu, kad pramoginių laidų vedėjų kalba šlubuoja. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į dažniausiai pasitaikančias situacijas (pavyzdžiui, dainų, šokių laidose reikia išmokti pakviesti dainininkus ar šokėjus; kulinarijos laidose reikia kontroliuoti savo kalbą, kai norima pasakyti, kad kažkas išeina ar neišeina, sekasi ar nesiseka pagaminti).

Akivaizdus vienas dalykas – daugiausia klaidų daro ne laidos vedėjai, bet komisijų nariai (t. y. kviestiniai, ne etatiniai darbuotojai). Jie kalba daug prasčiau už vedėjus, eina į televiziją nejausdami atsakomybės dėl savo kalbos.

Tikimasi, kad ši apžvalga atkreips pačių vedėjų ir televizijos kalbininkų dėmesį į būtiniausius taisytinus dalykus.

Jolanta Adomavičiūtė. Lokalizuotų interneto svetainių kalbos problemos 11

Internetas pakeitė iki tol buvusį supratimą apie verslą. Firmos, prekiaujančios užsienyje, sėkminga veikla neįsivaizduojama be profesionaliai lokalizuotos interneto svetainės, pritaikytos prie tikslinių vartotojų kalbinės, kultūrinės, socialinės terpės bei rinkos sąlygų. Straipsnyje apžvelgiamos automobìlių gamintojų „Audi“, „BMW“, „Mercedes-Benz“, „Volkswagen“ ir „Opel“ interneto svetainės, skirtos Lietuvos vartotojams.

Lokalizuoti interneto svetaines – sudėtingas darbas. Pritaikant svetaines prie konkrečios kalbinės ir kultūrinės terpės tenka keisti ne tik techninius dalykus, pavyzdžiui, simbolius, spalvas, svetainės objektų išdėstymą, bet ir iš naujo sukurti tekstą, kuris atitiktų tikslinių vartotojų poreikius.

Naršant Lietuvos vartotojams skirtas automobilių svetaines susidaro įspūdis, kad tekstus rašė asmenys, gerai išmanantys apie automobilius ir įvairius techninius dalykus, tačiau nepakankamai susipažinę su kalbos reikalavimais. Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokie kalbos trūkumai išryškėja lokalizuotose svetainėse.

Vida Rudaitienė. Kelios mintys dėl specialybės kalbos 17

Tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad negalima parengti bet kurios srities specialisto nemokant specialybės kalbos, kaip vienos iš svarbiausių darbo priemonių. Taigi Lietuvos universitetuose dėstomas specialybės kalbos kursas, ugdomi lietuvių administracinės kalbos įgūdžiai. Kitas dalykas – ar vienas specialybės kalbos dėstytojas gali sėkmingai atlikti šį uždavinį? Kas jam padeda ir kas trukdo?

Vincentas Drotvinas. Fanas ir profanas 20

Straipsnio autorius apžvelgia žodžių fanas ir profanas kilmę ir kelią į lietuvių kalbą.

Klausimų kraitelė

elektrą taupančios lemputės (Zita Alaunienė) 22

Ne per seniausiai radosi lempučių, kurios eikvoja mažiau elektros energijos. Raginama taupant elektrą senąsias lemputes keisti elektrą taupančiomis lemputėmis. Ar tinkamas toks pavadinimas? Lietuvių kalboje paskirčiai nusakyti tokiais atvejais vartojamas ne veikiamosios, bet neveikiamosios rūšies įvardžiuotinis dalyvis. Todėl taisyklingiau būtų taupomosios (elektros) lemputės (plg. skirstomieji elektros tinklai, šaldomasis mišinys). Galima apsieiti ir be elektros – aišku, apie kokias lemputes kalbama. Juk sakoma ne taupomasis pinigų bankas, bet taupomasis bankas, taupomoji kasa. O gal dar rastųsi kitokių pakaitų? Taupus, kaip teikiama DŽ, yra ,,taupantis, ūkiškas, ekonomiškas“. Vadinasi, taupus gali būti ne tik žmogus, bet ir lemputė, suvartojanti nedaug elektros, leidžianti taupyti. Taigi visai paranku kalbėti apie taupią lemputę. Norint pasakyti, kad tai lempučių rūšis, vartotina įvardžiuotinė forma – taupioji lemputė.

pats, -i su aukščiausiojo laipsnio formomis (Rita Urnėžiūtė) 22

Įvardis pats, -i kartais visai be reikalo išbraukiamas iš tokių sakinių: Mažiau išleidžiama ne pačioms būtiniausioms prekėms; Nedarbo lygis Lietuvoje 2007 m. buvo pats žemiausias Baltijos šalyse; „Įsikūnijimas“ žada tapti pačiu brangiausiu filmu kino istorijoje. Vienintelė priežastis atsisakyti šio įvardžio panašiais atvejais gali būti noras išvengti per dažno jo kartojimosi tekste, bet pats junginys čia niekuo dėtas.

Tokią vartoseną rodo ir tarmės, ir raštai: Unguriai pačios geriausios žuvys Apsas; Lapė nunešė pačią jauniausią vištelę Viekšniai; Pašaukė dukterį ir liepė atnešti svečiui pačias gražiausias savo juostas Krėvė (LKŽ).

Cituotame LKŽ straipsnyje duodama pavyzdžių ir su nelyginamojo laipsnio įvardžiuotinėmis formomis: Pačias gerąsias, ilgąsias giesmes ažmiršau Ceikiniai; Marti pati geroja – duktė pati blogoja Dusetos; Man teko pats linksmasai šokėjas Kamajai; Ir motociklas ne pats gerasai buvo Karsakiškis; Rugiams sėti dabar pats gerasis laikas Jablonskis; Kaimas tebemiegojo pačiu tvirtuoju įmygiu Vaižgantas.

Tiesa, šios (7) įvardžio pats, -i reikšmės aiškinimas LKŽ ne visai tikslus: [pats, -i] „su būdvardžio (ppr. aukščiausiojo laipsnio) įvardžiuotine forma ar būdvardiniu daiktavardžiu pabrėžia kalbamąją ypatybę, rodo tos ypatybės gausumo galutinę ribą“, o straipsnyje pateikiama pavyzdžių ne vien su įvardžiuotine forma. Tiksliau yra DŽ: „su būdvardžiais (ppr. įvardžiuotinės formos ar aukščiausiojo laipsnio) pabrėžia žymimos ypatybės gausumą, stiprumą“: Pats gerasis; Pats paskutinis; Patys reikalingiausi daiktai.

Kad ir kaip būtų apibrėžiama reikšmė, tokia vartosena gyva, ji pripažįstama „Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje“: „Daugelyje lietuvių kalbos gramatikų minimos dar vadinamosios visų aukščiausiojo laipsnio formos. Tai yra žodžių junginiai, kuriuos sudaro aukščiausiojo laipsnio forma su prisijungusiu prie jos įvardžiu pats, -i arba įvardžio daugiskaitos kilmininko forma visų (pats geriausias, pati geriausia, visų geriausias, -ia). Šių junginių sinonimai yra įvardžiuotinės nelyginamosios laipsnio formos su tais pačiais įvardžiais: pats gerasis, pati geroji, visų gerasis, -oji. Visi tie junginiai turi sustiprintą aukščiausiojo laipsnio reikšmę“ (p. 170–171).

Recenzijos

Stanisław Cynarski. Žygimantas Augustas (Inga Mataitytė) 24

Įvairenybės

Lietuviški vardai dangaus skliaute, kalnuose ir pievose (Rita Urnėžiūtė) 28

Žiupsneliai

Kokį lietuvišką žodį dažniausiai siunčiame užsieniečiams elektroniniu paštu? (Gintautas Grigas) 32