Nijolė Sližienė. Imlus kam – gerai, o imlus ko? 3

Remiantis naujausiais vartosenos duomenimis straipsnyje nagrinėjami būdvardžio imlus ir daiktavardžio imlumas junginiai. Atkreipiamas dėmesys į daiktavardžio imlumas junginius su kilmininku: dirvožemio drėgmės imlumas, vandens šilumos imlumas ir kt. Daroma išvada, kad objektinio kilmininko vartojimas su daiktavardžiu imlumas pažeidžia būdvardinių daiktavardžių sintaksinio vartojimo dėsningumus. Paprastai šie daiktavardžiai eina su tais pačiais objektiniais linksniais bei prielinksninėmis konstrukcijomis kaip ir būdvardžiai, iš kurių jie yra padaryti, plg.: atsparus šalčiui – atsparumas šalčiui, reiklus šilumai – reiklumas šilumai, gabus kalboms – gabumai kalboms, dosnus vargšams – dosnumas vargšams, gobšus pinigų – gobšumas pinigų, panašus į tėvą – panašumas į tėvą ir pan. O daiktavardis imlumas vartojamas ne tik su naudininku, kurį valdo būdvardis imlus, bet ir su kilmininku, kurio būdvardis nevaldo. Daiktavardis imlumas su objektiniu kilmininku įtrauktas į kai kuriuos naujausius terminų žodynus, taigi jau yra toleruojamas, nors kalbiniu (sintaksės) požiūriu ir neįteisintas. Bet tai visiškai nereiškia, kad turėtų būti toleruojamas ir būdvardžio imlus vartojimas su šiuo kilmininku.

Į akis krinta didelis panašumas tarp daiktavardžio imlumas ir būdvardžio imlus konstrukcijų su kilmininku: tiek vienu, tiek kitu atveju kilmininko forma vartojami tų pačių leksinių reikšmių žodžiai ir jų skaičius yra ribotas; kilmininkas visada eina prieš daiktavardį imlumas ir dažniausiai taip pat eina ir prieš būdvardį imlus, nors kartais pavartojamas ir po būdvardžio. Tačiau dėl to, kad būdvardį imlus su objektiniu kilmininku imta vartoti veikiausiai dėl paplitusios analogiškos daiktavardinės konstrukcijos poveikio, negalima šios konstrukcijos laikyti tinkama bendrinei lietuvių kalbai (nes ne daiktavardžio valdymas lemia būdvardžio, iš kurio jis padarytas, valdymą, o atvirkščiai, būdvardžio valdymas lemia daiktavardžio valdymą).

Būdvardžiui imlus savas ir nekeliantis abejonių yra tik objektinio naudininko valdymas. Tokių būdvardžių yra ir daugiau, bet nė vienas iš jų šalia naudininko nevaldo dar ir kilmininko, net toks būdvardis kaip reiklus, kuris savo kilme siejasi su kilmininką valdančiu veiksmažodžiu reikėti. Taigi vietoj būdvardžio imlus su objektiniu kilmininku vartotinas būdvardis su naudininku arba veiksmažodžių reikalauti ar (su)naudoti konstrukcijos su kilmininku (paprastai dar pridedant prieveiksmį daug).

Aušra Rimkutė. Žurnalo „Computer Bild Lietuva“ kompiuterijos terminai 9

Straipsnyje nagrinėjama, kokie kompiuterijos terminai vartojami visuomenei skirtame leidinyje ir kaip prigyja oficialiai teikiami naujadarai, ypač svetimybių atitikmenys. Atskirai apžvelgiami svetimos kilmės terminai, pasenę ar pasikeitę terminai, terminų gramatikos trūkumai ir darybos netikslumai, sinonimijos ir variantiškumo atvejai, atkreipiamas dėmesys į netikslius terminus ir apibrėžčių formulavimą. Visi straipsnyje minimi pavyzdžiai paimti iš 2008–2009 m. išleistų „Computer Bild Lietuva“ žurnalo numerių.

Recenzijos

Euripidas. Tragedijos (Inga Mataitytė) 14

Nagrinėjamas 2007 m. „Vagos“ išleistų keturių Euripido tragedijų vertimas (vertė Henrikas Zabulis).

Aktualijos

Projektas BalSoc – lietuvių ir latvių bendradarbiavimo rezultatai (Skaistė Aleksandravičiūtė, Loreta Vaicekauskienė) 19

Rašoma apie 2009 m. vykdytą bendrą latvių ir lietuvių mokslinių tyrimų projektą „Baltų sociolingvistika

(BalSoc): kalbinė visuomenės savimonė Lietuvoje ir Latvijoje“, apžvelgiama tyrimo metodika ir rezultatai.

Apžvalga 25

Zigmas Zinkevičius rašo apie pirmąjį, bandomąjį, baltų kalbų atlaso sąsiuvinį (2009 m. išleido Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas ir Lietuvių kalbos institutas). Nerija Jodelienė apžvelgia Laimučio Bilkio monografiją „Lietuvių helonimų daryba: priesaginiai ir priesagėtieji helonimai“ (2008 m. išleido Lietuvių kalbos institutas).

Kronika 27

Pasakojama apie tris 2009 m. lapkričio mėn. įvykusias konferencijas: „Nuo Konstantino Sirvydo iki didžiojo Žodyno“ (Erika Jasionytė), „Fonetikos ir akcentologijos problemos“ (Regina Rinkauskienė), „Miestai ir kalbos“ (Loreta Vilkienė).

Žiupsneliai 32

Ar mobiliųjų paslaugų teikėjai raštingesni negu jų klientai? (Gintautas Grigas) 32