Laima Pečkuvienė. Teisės kodeksus ir jų komentarus bevartant 3

Būdama sudedamoji bendrinės lietuvių kalbos dalis, teisės kalba turi paklusti bendrinės lietuvių kalbos sistemai, tačiau kaip ir bet kuri kita profesinė kalba pasižymi tam tikrais ypatumais. Čia neišsiverčiama be bendrinei kalbai neįprastų junginių (patraukti atsakomybėn, užtraukti atsakomybę, duoti parodymus, iškelti bylą, išieškoti skolą, daryti poėmį, iki gyvos galvos), dažnų gyvajai lietuvių kalbai nebūdingų priesagos -imas (-ymas) veiksmažodinių daiktavardžių (kaltinimo pareiškimas, kratos darymas, laisvės apribojimas, galimas apskundimas apeliacine tvarka), sudaiktavardėjusių dalyvių (įtariamasis, ginamasis, kaltinamasis, teisiamasis) ir pan.

Teisės kalba visada rūpėjo ir teisininkams, ir kalbininkams. Lyginant ankstesnius ir jau nepriklausomybės metais parengtus kodeksus ir jų komentarus, matyti, kiek daug padaryta siekiant kalbos aiškumo, tikslumo, taisyklingumo. Deja, ne visų taisytinų dalykų pavyko išvengti. Pavyzdžiui, teisės kodeksuose ir jų komentaruose vis dar vartojami terminai sumarinis procesas, sumarinio proceso tvarka (kalbos tvarkytojų buvo siūloma vartoti supaprastintas(is) procesas, supaprastinto(jo) proceso tvarka). Tebevartojamas neteiktinas darinys draudiminis įvykis (taisoma draudžiamasis įvykis). Kalbos bėda tapo ypač dažnas abstrakčių veiksmažodinių daiktavardžių naudininkas, vartojamas tikslui su paskirties atspalviu reikšti: Tuo klausimu prokuroras priima motyvuotą nutarimą, kuris pasiunčiamas vykdymui areštinės administracijai ir kt.

Kalbos grynumo neturi būti siekiama bet kokiomis priemonėmis, tačiau teisės kalbos ypatumais negalima pateisinti (ir įteisinti kaip tinkamų vartoti) tokių bendrinės kalbos reikalavimų neatitinkančių dalykų, be kurių įmanoma išsiversti. Nukrypimai nuo bendrinės kalbos normų galimi ir pateisinami tik tada, kai dėl teisės kalbos specifikos kitaip pasakyti neįmanoma.

Jonas Klimavičius. Labdara ir filantropija, labdara ir parama,

parama ir pagalba 8

Dalykinėje kalboje labdara, parama ir pagalba skiriama, bet žurnalistų dažnai painiojama.

Žodis labdara nėra senas, atsiradęs kaip filantropijos atitikmuo ir tapęs beveik visuotiniu šio žodžio pakaitu. Filantropija lietuvių kalboje fiksuota prieš 100 metų – „veikli artymo meilė; beturčių, pavargėlių šelpimas“, taip pat filantropas – „artymą myliąs žmogus, kuris pasišvenčia pavargėlių šelpimui ir pagalbai“, filantropiškas – „žmoniameilis, žmonių meilės pilnas“; čia ir labdarys – „geradėjas“ (Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis, 1907). „Lietuvių kalbos žodyno“ duomenimis, seniausias yra labdaringas – iš rinkinio „Smulkioji lietuvių tautosaka XVII–XVIII a. Priežodžiai, patarlės, mįslės“ (1956), toliau – Simono Daukanto naujadaras labdaryba, Mykolo Miežinio žodyno (1894) labdarys (reikšme „geradarys“ – iš 1884 m. „Aušros“), Jono Jablonskio labdara ir labdariškumas.

Dabar nusistovėjo tokios kalbamųjų žodžių reikšmės: labdara – „vargšų šelpimas“, parama – „įvairių gyvenimo sričių – gamybos, mokslo, švietimo, kultūros, sporto – plėtros ir pažangos materialinis, finansinis, intelektinis palaikymas ir skatinimas“ (meno, mokslo, kultūros – ir mecenavimas, mecenatystė); pagalba – „pagelbėjimas, padėjimas“, pirmiausia nelaimės ištiktiesiems, taip pat atsilikusiems; filantropija – dabarčiai nereikalingas žodis.

Klausimų kraitelė 10

Spausdinama 15 atsakymų iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko (aiškinamasi, ar vartotini žodžiai antraktas, anšlagas, aranžuoti, patariama, kuo pakeisti skolinius atsebiatina, trendas, aptariami junginiai diriguoti ką ir diriguoti kam, pokalbis gyvai, laisvė nuo ko nors, solidarumas kam ir kt.).

Recenzijos

Viskio žinynas (Povilas Rudzevičius) 13

Aktualijos

Dėl Vardų ir pavardžių įstatymo projekto (Pranas Kniūkšta) 15

Atgarsiai

Prasieiti „einant išsijudinti“ – lietuviška (Jonas Klimavičius) 19

Tikslinama GK 2007 6 15 rekomendacija: „bendrinėje kalboje prasieiti nevartotinas jokiomis reikšmėmis“. Atkreipiamas dėmesys į norminę šio žodžio reikšmę „įsitraukti į ėjimą“, primenami kiti tokios pat darybos veiksmažodžiai ir jų reikšmės: prasibėgioti „atsigauti bėgiojant, prasijudinti“, prasijudinti „ilgai sėdėjus pavaikščioti“, prasižiūrėti „pradėti geriau matyti“, prasivaikščioti „kiek pavaikščioti, pasivaikščioti; vaikščiojant prasimiklinti“.

Ar lietuvių kalba gali būti tiltas į Europos kalbų pasaulį? (pokalbis su Jiržiu Marvanu) 20

Čekų kalbininkas Jiržis Marvanas dalijasi mintimis apie kalbos ekologiją, pasakoja apie baltistiką ir lituanistiką Čekijoje, svarsto, kokia ateitis laukia Europos kalbų ir kaip lietuvių kalba gali pasitarnauti norintiems suprasti Europos kalbų arealo ypatumus. 

Apžvalga

Archivum Lithuanicum 8 (Rita Urnėžiūtė) 26

Kalbos kultūra 79 (Inga Mataitytė) 28

Žiupsneliai

Arbūzui – 100 metų (Jonas Klimavičius) 30

Kalbos skonis 31