Leidinys parengtas remiantis gausia tarmine medžiaga, sukaupta 1974-1979 m. Jis skiriamas labai įdomiai, bet palyginti mažai ištirtai šiaurės žemaičių patarmei – žemaičių dzūkams, kurių pagrindiniai bruožai šiuo metu jau beveik išnykę. Kadangi beveik visi pateikėjai jau mirę, knygą jau galima laikyti ir paminklu jiems, kalbėjusiems į mikrofoną tokia gyva, sodria, savita ir turtinga kalba, kokios jau niekada nebeišgirsime. Rinkinį papildo du perspausdinami moksliniai straipsniai, skirti pačioms ryškiausioms ir sparčiausiai nykstančioms tarmės ypatybėms – žemaičių dzūkavimui bei jo kilmei ir specifinio tarmės balsio [α:] kiekybei.

Knyga skiriama kalbininkams, tautosakininkams, etnografams bei etnologams, taip pat humanitarinių specialybių studentams bei doktorantams – apskritai visiems, kuriuos domina gyvoji kultūra. Ji gali būti pravarti ir grožinės literatūros kūrinių kalbos ir stiliaus tyrėjams.