Lietuvos vardo kilme domimasi seniai. XV–XVII a. paplitus romantiškajai lietuvių kilmės iš romėnų teorijai, buvo manoma, kad žodis Lietuva yra iškraipyta L‛Italia, nes tikėta, kad lietuviai, kaip ir romėnų palikuonys, yra atsikėlę iš Italijos. Vėliau buvo prisigalvota visokių fantastiškų Lietuvos vardo kilmės aiškinimų: esą jis kilęs iš legendinio Vaidevučio sūnaus vardo Litalanus. Lietuvos vardą imta sieti ir su lotynų kalbos žodžiu lītus ‛jūros pakraštys‛. Nusivylus ieškojimu svetimose kalbose imta žodį Lietuva kildinti iš lietuvių kalbos žodžio lietus. Tai vis liaudiški Lietuvos vardo kilmės aiškinimai.

Akademikas Zigmas Zinkevičius knygelėje apibendrina ir mokslines Lietuvos vardo kilmės teorijas, svarsto jų pagrįstumą, kelia savas: Vedinys ‛Lietuva‛ atsirado greičiausiai Rytų baltų epochoje.  Kokia buvo pirmykštė priesagos -uva reikšmė irgi neaišku. Galbūt artima -ava reikšmei, rodančiai ‛ko nors sankaupą‛ – palyginkime broliava – ‛brolija‛. Pradžioje Lietuva buvo tik sritinis, vienos lietuvių gyvenamos „žemės“ pavadinimas. Jungiantis lietuvių gentims į vieną valstybę jis vis plito. Pagaliau tapo didelės įvairiatautės valstybės pavadinimu.